Draugas jau seniau įkalbino pažiūrėti šį serialą. Žiūrėjau ir galvojau, kuo jis toks geras, tiek sezonų išleista ir tiek žmonių jį žiūri ar žiūrėjo. Norėčiau pacituoti nedidelę ištrauką iš jo:
- Žinai kas mane palaužė? Kas suviliojo mane po keleto savaičių aktyvaus priešinimosi? - Vienas komplimentas apie mano darbą. Ir viskas. To užtenka kad vyras suskystų. Mes neesam labai sudėtingi padarai.
- Negriaužk savęs. Šį vakar ji prie tavęs seksualiai priekabiavo. Prie manęs irgi kai kas priekabiavo. Nė vienas vyras negali atlaikyti tokio spaudimo.
- Ar žinai kur būčiau, jei būčiau bent kiek stipresnis? Pažadėtoje žemėje.
Čia visai nesvarbu kontekstas, bet net ir kontekstas gali puikiai paliudyti dažną dėsningumą - dažnai pasiduodame, kai iki išsvajoto tikslo būna jau visai nedaug. Tai gali būti bet kas: pirmas žingsnis siekiant simpatijos, ilgas darbas dėl paaukštinimo, daug mokymosi dėl gero įvertinimo ar daug kantrybės, auginant neaugintą vaisių. Visada atsakymas slypi kantrybėje, kiek jos turime ir kiek jos mes esame pasirengę paaukoti dėl siekiamo tikslo. Kiek galime stengtis, nuolaidžiauti, rūpintis, dirbti, padėti, laistyti ar aukoti? Atsakymo tam klausimui nėra. Nėra, nes ilgai bandžiau jį rasti net ir skirtingose srityse. Kiekvienas žmogus yra bent kartą nuleidęs rankas, kai jau viskas užknisa, rezultatai neauga, dėmesys nedidėja, atsako neturime. Dažnai priekaištaudami žiūrime į kitus žmones, kuriems pasiseka greičiau, daugiau ar iškart. Deja, mieli draugai, visa tai yra aplinkybių visuma, kurią ne visada galime įtakoti. Ir paaukštinimas gali pasiekti jūsų kolegą, nors jis iš darbo išeidavo laiku, o jūs tik valytojai valant ofisą. Jūsų simpatiją, gali užkariauti ką tik atsiradęs žmogus, net jei jūs jau ilgai padėjote, leidote laiką ar stengėtės. Geras pažymys, gali būti nesulauktas, net jei stropiai mokėtės visą pusmetį.
Šūdas, pasakysite! Taip, šūdas. Bet turiu nuvilti jus, gyvenimas yra toks:) posakiai: "per kančias - į žvaigždes" ar "pastangos visada atsiperka" mūsuose yra ne taip interpretuojami. Pastangos visada atsiperka, bet ne taip kaip jūs norite! Pastangos jums atsiperka ne kaip norit, o kaip reikia. Visi šie jausmai, darbai, pastangos ir lūkesčiai atsiperka taip, kaip reikia. Jei ilgai siekėte konkretaus žmogaus simpatijos, daug padarėte ir jis to nevertina, tai tik jo praradimas. Jūs žinote kelią, mokate tai daryti ir svarbiausia, jūs rasite žmogų, kuris norės tą patį daryti dėl jūsų. Negavote paaukštinimo? gal jums jo nereikia? O gal metas pažiūrėti savo galimybes darbo rinkoje? Negavote dešimt? Gavote devynis ir tai yra puiku! Kiti sakys - pakentėk dar, padirbėk dar, pasimokyk dar. Bet jei tai neteikia tokios grąžos iš pastangų, kurias atiduodate?
Visada atsiras žmonių, kurie sakys, dar pasistenk, laimė jau arti. Taip, ji yra arti. Tačiau taip sakydami jie nesupranta, kad laimė - nėra tikslas. Laimė yra kelias. Jei jūs mėgaujatės tuo keliu - jūs jau laimingi. Jei mėgavotės dirbdami - bravo! Bet kaip man pasakė vienas brangus žmogus - metų gale, juk ne su darbu sutiksi Kalėdas. Tad moralas yra labai paprastas, dažnai siekiame to, kas mums atrodo pažadėtoji žemė. Nesvarbu ar tai žmogus, pozicija, įvertinimas, premija ir kt. Dažnai suprantame, kad tai yra tikslas, o ne kelias. Tad dažniau, reikia mėgautis tuo "keliu" ir tikrai pasijausime laimingesni. Jei kelyje sunku - pasiimkite tinkamus žmones kelionei kartu. Daugiau mėgaukimės procesu! Juk procesas padaro, bet kurį veiksmą mėgstamu.
