2010 m. gruodžio 29 d., trečiadienis

Galbūt taip, ne



Keista. Ar jaučiuosi daug praradęs? Ar jaučiuosi apgautas? Nežinau. Keista. Nežinojau ar JI pasakys TAIP.

Ar žmogaus pastangos visada būna vainikuotos? Ar visada gali gauti tai ką nori, jei labai nori?
Aš manau, kad taip. Bet kaip tada su tais atvejais, kai negauni to ko nori, įdedi daug pastangų, daug investuoji ir negauni nieko? Tik keletą gražių prisiminimų. O gal dar vieną gyvenimo pamoką?

Ne kartą masčiau apie įvairiausius atvejus, įvairiausius scenarijus kas galėtų būti, bet kartais yra taip kaip yra. Galbūt ir ne viskas priklauso nuo žmogaus pastangų ir begalinio noro. Bet ginčytis negalima, žmogus tinkamai veikdamas ir kalnus gali nuversti. Pas mane kambaryje yra gera lotyniška sentencija - AMAT VICTORIA CURAM kas lietuviškai reikštų PERGALĖ MĖGSTA TRIŪSĄ, arba PERGALĖ MĖGSTA PASTANGAS. Žinau, tokie motyvuojantys užrašai kartais tikrai labai padeda. Nes aš tuo tikiu. O Jūs?

Gyvenimas yra ilgas kelias, kurį turime nueiti savu būdu. Ne visada viskas seksis ir ne visada viskas nesiseks. Svarbiausia, tikėti, kad viskas bus gerai, kad eini teisingu keliu, net jei tūkstantį kartų teks apsisukti ir grįžti, net jei tūkstantį kartų išgirsi ne. Bet čia jau mintimis panašėju į Paulo Coelho "Šviesos kario vadovą". Piktas Džeimsas Bondas filmuke "Šeimos bičas" pasakė: 40 NE ir TAIP reiškia TAIP :).


Kita vertus, ar galiu išlikti optimistiškas ir toliau pasitikėti savimi, kai manai, kad padarei viską ką galėjai, jog pradžia būtų gera? Ar padariau nepakankamai? Ne, padariau tikrai pakankamai :)
Esu tikras, tuo, nes esu atkaklus, nes moku padaryti viską, kai siekiu savo tikslo. Taip, man liūdna, esu nusivylęs ir man PIKTA, kad daugybė valandų, dienų, naktų praėjo veltui. Negaliu suprasti kitų žmonių, nors stengiuosi.

Visi žmonės klysta, klystu ir aš. Nors negavau ko noriu, ko tiek siekiau, galbūt kelias į tai daro mane tokį koks aš esu iš tikrųjų. Aš išmokstu naujų dalykų, įgaunu patirties, suprantu ko anksčiau nesuprasdavau. Ačiū tiems, kas daro mane geresniu, ačiū tiems, kurie verčia mane mokytis.

2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis

Patogios aplinkybės


- Varom gal kur alaus įšaut?
- Jo, lengvai, tik užeinam pas mane - daiktus pasidėsiu. - P. atsako. P. - mano bendradarbis, abu dirbame ten pat. Tai būdas užsidirbti pinigų kol studijuoji. Darbas šiaip lievas, bet bendradarbiai gelbsti padėtį. Darbovietė tikra pinigų kalykla savininkams - antkainis 300 proc., aptarnavimo mokestis dar 10 proc. nuo sumos, kurią išleidi. Skaičiuokit.

Įsėdam į autobusą ir riedam į centrą. Ten turim susitikti su draugais iš vasaros mokyklos. Jie sėdi Čili kaime. Prisijungiam ir mes su pora bokalų alaus. Kompanija nemaža, jie šeši ir mes su P. Ilgai nesėdim, tingiu angliškai šnekėti, todėl įkalbinam eiti kur muzika garsesnė - tuo pačiu sunkiau kalbėt.
- Man Caipihrinia.

Skanus kokteilis. Mėgaujuosi juo, išmaukiam po pora. hmm.. Ką daryti? Aš gyvenu užmiestyje, o tokiu metu autobusai jau nevažinėja. Šūdas, gi į darbą ryt anksti. Reikia parašyti S. Ji gyvena miesto centre. "Labas, ką veiki? Aš mieste su draugais, gal nori prisijungti?". YES, ji sutinka. Manau, jau turiu kur miegoti negrįžtant namo. Sutaupysiu ir laiko ir gausiu šiltą lovą. Sakau miegoti, o ne ilsėtis. Koks gali būti poilsis su mergina, kurią menkai pažįsti. Juk tai pati pradžia, nežinojimas ir ypatingai aistra. Nelaikau savęs dideliu savanaudžiu. Tai naudinga abejoms dalyvaujančioms pusėms. Man lova, geri pojūčiai, o jai meilė ir šiluma. Nekalbu apie TĄ meilę. Tai trauka, susižavėjimas ir aistra. Merginos jaučia, kai vaikinas dar nėra jų ir tai veda jas iš proto. Tai verčia jas stengtis labiau, jos nori vaikino dar labiau. Jei tau rūpi mažiau, tai tu rūpėsi labiau. Bet jei mergina pajaučia, kad ji patinka vaikinui labiau, nei jis jai.... Viskas. Mažėja motyvacija, arba pradedama tuo naudotis. (Apmaudu, kartais, manau, kad taip buvo tarp manęs ir panelės K.) Tą pastebėjau ne aš vienas. Tą patį man sakė N. Gražuolė kalė:) Čia nieko įžeidžiančio nėra, ji graži moteris, kuri žino savo vertę ir tuo gerai naudojasi.

Vėlesnis vakaras jau aiškus. Mes jau pas S. lovoje. Susitinkam tik antrą kartą, todėl tik bučiniai ir glamonės. Tai dar nieko nereiškia. Nors ir pats šiandien nenoriu, apsimetu, kad noriu pasimylėti. Ji sako:
- Viskas savu laiku.
- Taip, atsakau. - Viskas savu laiku.

Pamiegojęs porą valandų, keliuosi į darbą. Taip, ji gerai bučiuojasi, moka įtikti vaikinui, bučiuoja kaklą, glosto rankas, giria mane. Na bet turiu eiti. Laukia ilga diena darbe.