2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Ar esi sėkmingas žmogus?

Gruodžio pradžioje aš buvau Kaune, organizavome motyvacijos kėlimo seminarą bibliotekininkams, kurie moko gyventojus kompiuterinio raštingumo. Prisimenu, kaip vienas iš lektorių paklausė - kas jums yra sėkmingas žmogus? Vieni sako - daug uždirbantis! Kiti - turintis šeimą! Kiti - išsilavinęs ir panašiai.
Lektorius atsako - koks yra JŪSŲ sėkmingas žmogus? O tai visiškai priklauso nuo jūsų tikslų, aplinkos, kurioje augote ir jūsų asmeninių savybių.. Labai susimasčiau, gal šis mėnesis man apmąstymų metas?

Vienam žmogui, būti sėkmingu reiškia daug uždirbti. Manau, netgi daugeliui, sėkmė kažkodėl asocijuojasi su pinigais. Jei eidami gatve, matome žmogų, gerai apsirengusį, įsėdantį į gerą automobilį, turbūt pagalvojame - kad tai sėkmingas žmogus. Na pas kai kuriuos, dar gali kilti pavydi mintis apie gerą automobilį. Jei, jūsų pažįstamas gauna gerą paaukštinimą - jis turbūt irgi sėkmingas žmogus. Nenoriu prieštarauti, net iš dalies sutinku su antruoju pavyzdžiu - bet sėkmingas žmogus, nebūtinai turi būti siejamas su pinigais ir kitais materialiais dalykais.

Tęsiant toliau, nemažai žmonių kaip sėkmingo žmogaus bruožą įvardijo žmogų, turintį gražią šeimą. Kai kuriems tiesiog turėti šeimą. Manau, visiems savo šeima yra graži šeima ir pati geriausia iš visų kitų šeimų. Šeimos turėjimas yra tikrai aukštesnis ir labiau sėkmingą žmogų apibūdinantis bruožas, nei pinigai.

Pamaniau, o kas gi man yra sėkmingas žmogus? Mes visi daug ir dažnai galvojame apie pinigus, kaip juos uždirbti, kaip jų gauti, kaip kažką nusipirkti. Kasdien leidžiame pinigus, kažką perkame, kažką apmokame ir tas veiksmas, mus net užhipnotizuoja ir savaip užprogramuoja nuolat galvoti apie pinigus. Mūsų visuomenė, net tik Lietuvoje, bet ir kitur, viską labai materializuoja. Taip visų lauktas ir norėtas kapitalizmas, padarė smarkiai per didelę įtaką mūsų suvokimui apie viską. Visko reikia čia ir dabar, kas greitesnis, tas gudresnis. Ir tai tik dar labiau pagreitina gyvenimo tempą ir šiek tiek nutolina, nuo tikrųjų pamatinių mūsų vertybių.

Visur dabar, daiktai, pinigai ir automobiliai. Mes galvojame apie pinigus, stengiamės jų visaip įgyti. Vieni jų gauna lengviau, kiti sunkiau, skubame įsidarbinti, gauti pirmą algą. Taip stengiamės būti suaugę, uždirbti, kad pamirštame, kitus dalykus. Nevalgome pietų, dirbame viršvalandžius, netausojame savęs. Mes lekiame, skubame gyventi.Kai Dalai Lamos paklausė kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: "Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, bet nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs." (Radau pas Justiną parašyta). Po paraliais, kuo mes tapome. Pats dirbu labai daug. Ir dažnai sau papriekaištauju - nes leidžiu savo GERIAUSIAS dienas, tam, kad užsidirbčiau pinigų.

Grįžtant prie to, ką aš laikau sėkmingų žmogumi, tai prisiminsiu dar paauglystėj rašytą raštelį. Sėkmingą žmogų, visada supa jo šeima, jo draugai, jis turi darbą, kuriame gali save realizuoti, taip, kad darbas net neatrodytų kaip darbas. Matyt, turėjau omenyje seną gerą posakį - susirask darbą, kuris tau patinka ir tau nereiks dirbti. Kai ieškojau pirmojo savo darbo, galėjau pasirinkti tarp dviejų - geriau apmokamo, bet nuobodaus arba tarp 800 bandomojo atlyginimo, bet įdomaus darbo. Pasirinkau įdomų darbą ir niekada nesigailėjau. Linkiu visada priimti teisingą sprendimą, jei pasirinkote ne tą - niekas netrukdo imtis keisti kažką dabar. Tam nereikia laukti naujųjų metų - tam tereikia ryžto. Padrąsinkit save: jei ne dabar - tai kada? Dabar yra geriausias laikas, reikia juo mėgautis:)

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

nevalia sėdėti sudėjus rankas

Nuotrauka iš savaitgalio kelionės po Anykščius:) iš visų nepamirštamų dalykų, kuriuos matėme, lankėmės A.Vienuolio namuose-muziejuje. Taip, daug kam skamba nuobodžiai - muziejai. Deja, negaliu sutikti... buvo įdomu, tik tam reikia skirti laiko.

kaip tik su Jurgiu ir šnekėjom - tais laikais buvo dar sunkiau, bet niekas nesiskundė, kaip skundžiasi dabar:) pripažinkit, nepasitenkinimas viskuo, tapo kažkokiu lietuvių tautos tapatybės bruožu... :(
visi visur nepamiršta, net per šventes. Gal čia kažkoks postsovietinis bruožas įgytas mūsų tėvų ir senelių, o gal net perduotas ir mums? Po paraliais, ar mūsų gatvėmis tankai važinėja? Ar mes negalime laisvai kalbėtis gimta kalba? Gal mes gyvenam miške ir partizanaujam? Ar veža mus Sibiran? Aišku skambiai čia parašiau, bet tame yra nemažai ironijos. Manau visi išlepom, per daug jau kuo skundžiamės..

Jei mes norime pokyčių, tai pirmiausia pradėkime nuo savęs. Visada lengviausia kritikuoti, nuteisti, pavaryti ant ko nors, pasiskųsti. Padarykime gerą darbą, pasakykime komplimentą nepažįstamam žmogui, užleiskime tą nerangų vairuotoją kamštyje, nusišypsokime kaimynui, kurio nepažįsti, pasakykime labas. Pamatysite, kitą kartą ir jus praleis eilėje, pakels nukritusią pirštinę ar labas pasakys. Artėjančių švenčių proga, linkiu visiems būti pakantesniems:) Nėra taip blogai, kad nuolat skųstumėmės...