2012 m. spalio 27 d., šeštadienis

pirmas sniegas

Etta James... Muzika, kuri ir turi skambėti. Skambėjo daugeliui širdžių ir ausų, skamba ir dabar, jei tik pasirenkama teisingai.. Už lango, pirmosios snaigės šoka savo šokį ir niūrokas lietuviškų dirvonų peizažas po truputį tampa vis baltesnis ir baltesnis. Snaigės labai smulkios. Kol neįsijungia gatvės apšvietimas, jų visai nematyti. Tačiau lempų šviesoje, matosi greitas ir masinis jų kelias į žemę. Daug kartų norėjau pagauti snaigę, nes jos tokios gražios. Gražiausios tos didelės, kurios neskuba į žemę. Šitos, atrodo kaip eilinės snaigės, lekia kuo greičiau. O man patinka lėtasis snaigių šokis. Toks, kurio metu net gali matyti kaip jos mėgausi skrisdamos, sklęsdamos, šokdamos ore tarsi norėdamos pasirodyti. Gal tame ir yra prasmės - nukritusios ant žemės jos taps vienu dariniu - sniegu. Šaltu ir lipniu daiktu, kuriuo visi mėgavomės kol užaugom. Tik retas mūsų dabar gali imti ir taip mėgauti sniegu. O reikėtų, kaip smagų lipdyti sniego senį, daryti pilį, sniego angelus. Taip, gražiausios snaigės tos kurios neskuba, tos kurios mėgaujasi.

Dar gražios tos, kurias darydavom mokykloje iš popieriaus. Dideliai snaigei - didelis lapas, mažai - mažas. Tiesa, dideliai reikėdavo ir padidintos kantrybės - iškarpyti taip,kad išskleidus ji būtų graži nėra taip lengva. Regis dar turiu keletą išsaugojęs. Reiks pažiūrėti ir Tau parodyti. Tau tikrai patiktų. Atsimenu, kai buvau vaikas, atlošdavau galvą į dangų ir jausdavau kaip snaigės krenta man ant veido. Vėliau, kai paaugau, išmokau girdėti kaip sninga. Tam reikia susikaupti ir didelės tylos aplink. Tada girdi kaip snaigės tampa sniegu.

Šiandien reikėjo rinktis, ar arbatos puodelis ar vyno taurė. Nedvejodamas pasirinkau arbatą. Vynas vienas negeriamas, o arbata taip. Arbata universalus gėrimas, o vyną vienam gerti galima tik labai išskirtiniais atvejais. Bet Tavęs juk nėra šalia. Tad imuosi arbatos. Su ja gerai derėjo sumuštiniai su lašišą ir sumuštiniai su  dešryte. Desertui - sūreliai, šokoladiniai. Tau tikrai patiktų. Dar turim obuolių. Pats juos skyniau šiandien. Nepatikėtum, dar įsliuogiau į obelį ir skyniau. Mama nepasiekia tų esančių aukštai. Dėl to kad aš juos skyniau, jie dar skanesni. Patikėk. Mama gal ryt keps pyragą. Su cinamonu. Niam niam.

Nežinau ar gerai tas pirmas sniegas. Nespėjau pasidžiaugti geru oru. Nespėjau pasidžiaugti ir Tavim. Vasara praėjo labai greitai, o ir lietuviškas oras tam nepadėjo. Nors esu pasiilgęs sniego. Tam tikra prasme, sniegas man reikalingas. Gimiau labai snieguotą naktį. Gal tas ir įtakojo. Noriu baltų Kalėdų, o ne papuoštos eglutės ir pernykščių lapų akyse. Bet šiemet bus daug sniego. Tiesiog jaučiu. Nežinau tik dėl pačių Kalėdų. Sesė negrįš. Norėčiau Tave čia atsivežti. Kalėdos Druskininkuose labai jaukios. Šiltos. Čia tiesiog kvepia mandarinais. Ir cinamonu. Truputį gvazdikėliais. Bet tik jei virsim karštą vyną. Niam niam.

Žolė jau pasidengė sniegu. O šitos snaigės vis dar lekia tiesiai į žemę. Kažkaip nesimėgaudamos. Niekada nedarykim tokios klaidos. Neskubėkim. Šokim. Mėgaukimės. Kaip tos išdidžiosios snaigės. O dėl šokių... Aš Tave pakviesiu šokiui. Ir išmokysiu mėgautis. Viskuo.