Akimirka, kai vasaros metu, važiuoji namo, prie jūros ar pas Tave. Atsidarai langą ir vėjas patekęs vidun yra šiltas kaip ir vasaros oras. Pasigarsini radiją ir groja šita dainą ir žinai, kad kelio pabaigoje rasi savo tikslą - meilę, namus, jūros ošimą.
2015 m. gruodžio 30 d., trečiadienis
2015 m. lapkričio 9 d., pirmadienis
2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis
Dienos mintis
Most people do not listen with the intent to understand, they listen with the intent to reply.
Stephen R. Covey
Tikra tiesa. Reikia atsiminti šią mintį kasdien ir sau kartoti, kol nepradėsi klausytis su mintimi suprasti.
Stephen R. Covey
Tikra tiesa. Reikia atsiminti šią mintį kasdien ir sau kartoti, kol nepradėsi klausytis su mintimi suprasti.
2015 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis
rytas
Atmerkiu akis. Lauke jau šviesu ir iš saulės spindulių suprantu, kad bus labai graži diena. Žadintuvas dar neskambėjo, o gal jis visai nenustatytas. Nesvarbu, šiandien šeštadienis. Brangioji miega susirietus į kamuoliuką. Dar nepamėgo miegoti mano namuose. Sako, kad jos lova yra pati geriausia. Kažkodėl galvoja skamba Sam Smith muzika. Berods, vakar važiuojant automobilyje grojo jo daina.
Nereikia niekur keltis ir tiesiog gera žiūrėti į brangiąją. O ji nemėgsta kai taip vadinu. Ji sako, kad išlepinsiu ją žodžiais. O man atrodo, kad žodžiais išlepinti negalima. Reikia visada sakyti, ką galvoji. Jei galvoju, kad jos akys yra nuostabios, tai kodėl turėčiau tai nutylėti? O jos akys yra nuostabios. Žiūrint jas, atrodo, lyg matai kažką gero ir tokio artimo, o kartu atrandi vis kažką naujo, kažkokią paslaptį. Jose matai kažkokį sunkiai apibūdinamą šelmiškumą. Ir tada atrodo, jog nerasi pakankamai tinkančių epitetų, nes tos akys tikrai turi ir angeliško gėrio ir kartu velniško patrauklumo. Kartais užsimirštu bežiūrėdamas į tas akis. Tada ji vaidina, kad pyksta. Sako mano žvilgsnis maniakiškas. Gal jis toks ir yra. Bet ji nemoka vaidinti, o ypač kad pyksta. Šypsena viską išduoda. Ir balsas.
Tyliai atsikeliu ir einu daryti kavos. Kava manęs jau seniai nežadina, bet man vistiek patinka jos kvapas ir skonis. Ir brangioji mėgsta kavą. Tai vienas iš nedaugelio dalykų, galinčių ją žadinti ir nesukelti niurzgėjimo. Bet neti ir niurzga ji mielai. Piktas gražus žmogeliukas. Beto, ji sunkiau keliasi nei aš. Juokingai burzgia ant gyvenimo, kad per mažai valandų miegui yra.
Nereikia niekur keltis ir tiesiog gera žiūrėti į brangiąją. O ji nemėgsta kai taip vadinu. Ji sako, kad išlepinsiu ją žodžiais. O man atrodo, kad žodžiais išlepinti negalima. Reikia visada sakyti, ką galvoji. Jei galvoju, kad jos akys yra nuostabios, tai kodėl turėčiau tai nutylėti? O jos akys yra nuostabios. Žiūrint jas, atrodo, lyg matai kažką gero ir tokio artimo, o kartu atrandi vis kažką naujo, kažkokią paslaptį. Jose matai kažkokį sunkiai apibūdinamą šelmiškumą. Ir tada atrodo, jog nerasi pakankamai tinkančių epitetų, nes tos akys tikrai turi ir angeliško gėrio ir kartu velniško patrauklumo. Kartais užsimirštu bežiūrėdamas į tas akis. Tada ji vaidina, kad pyksta. Sako mano žvilgsnis maniakiškas. Gal jis toks ir yra. Bet ji nemoka vaidinti, o ypač kad pyksta. Šypsena viską išduoda. Ir balsas.
Tyliai atsikeliu ir einu daryti kavos. Kava manęs jau seniai nežadina, bet man vistiek patinka jos kvapas ir skonis. Ir brangioji mėgsta kavą. Tai vienas iš nedaugelio dalykų, galinčių ją žadinti ir nesukelti niurzgėjimo. Bet neti ir niurzga ji mielai. Piktas gražus žmogeliukas. Beto, ji sunkiau keliasi nei aš. Juokingai burzgia ant gyvenimo, kad per mažai valandų miegui yra.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)