Panelė K

Parašyta labai seniai:)

Tai prasidėjo prieš metus. Dabar sakau, kad tai kažkoks apsėdimas, pats save apsėdau Ja. Kalėdų vakarėlis gimtame mieste, kas galėtų būti nekalčiau? Ketinau net niekur neiti, pabūti su šeima. Bet... Bet sulaukiau poros pakvietimų baliavoti. Bruolis ištempė beveik jėga iš namų. Aš spėjau pasiruošti, pasipuošti. Šukuosena, naujas diržas, nauja maikutė su moterimi ant paveikslėlio. Mes pasirengę. Žinoma padarom apšilimą, būtinai reikia. Na nenorėjau ten eiti, bet tiek žmonių, vau, tikrai Kalėdos. Dauguma žmonių klube – pažįstami, draugai, buvę klasiokai, buvusios meilės-seilės. Na ir dalis nežinomų veidų, man taip patinka, nebūsi kaip šeimos tūse. Matau daug dailių mergaičių, daug. Na bet pradžia žinoma į barą.

Pasisveikinu su draugais, pašneku, ir pamatau Ją. Fyfa, bet gera. Daili. Na kaip, nėra aukšta, bet prie manęs gerai atrodytų. Vėliau, dėl to efekto, dailumo ir mažumo pavadinau Ją fėja.

Ji žiūri į mane, šypsosi. Geras ženklas. Pasveikinu su gėrimo taure, ji atsako tuo pačiu. Puiku, sekasi geriau nei loterijoj (nieko nesu laimėjęs). Bus geras vakaras. Čia yra ir Rita, bet tai kitas reikalas, prisiminus Kalėdas prisimenu panelę K.

Aš migruoju per stalus, su visais reikia pašnekėti, pasilabinti, sužinoti kas naujo. Na ir vieno perėjimo metu, susiduriu su Ja.

-Labas. – sakau aš.

-Labas!

-Aš Mindaugas.

-Aš Karolina.

-Ką tokia stebuklinga mergaitė veikia šitame mieste?

-Švenčiu Kalėdas!

Nuėjom pašnekėti. Blondinė, pasipuošusi, susitvarkiusi, gražiai šypsosi.Super. Rožinė spalva Jai tinka. Maloniai šnekame. Tik nesako iš kur, na bet netrunku išsiaiškinti – Ji iš Alytaus. Nėra toli. Bet dabar žinau – toli, per toli.

Žinoma apsikeičiam numeriukais. Na truputį supjaunu su Rita, o panelė K išvyksta man nespėjus atsisveikinti.

Praėjo daug laiko. Pirmą mėnesį susirašinėjom kaip įsimylėjeliai. Buvo super, taip ir jaučiausi. Antrą – panašiai, trečią – jau silpniau. Ji: „Pavydžiu tavęs nuo galvos iki pirštų galiukų“. Puiku. Bet TAI dingo.

Bet mes vis dar SUSIRAŠINĖJAM. VIS DAR. Jau daugiau kaip metai.

Dažnai sakau sau: užteks, tu Jos nepažįsti, kam tau Ji, jei dar nesusitikę. Ir kaskart nežinau ką atsakyti. Aš noriu. LABAI noriu. Bent kartą susitikti. Taip ir bus kažkada, gal netyčia kur klube, gal tyčia. Norėčiau, kad tada prieitų ir man pasakytų: Kur tu buvai? Aš tavęs pasiilgau...

Vyrai - moterys

Dažnai vyrai nori sužinoti ko nori moterys. Moterys juk klastingesnės už vyrus. Dažnai sakoma, kad moterims reikia šilumos, meilės, saugumo. Vyrai gali TAI duoti. Visi dažnai stebisi, kaip koks nors neišvaizdus vyrukas, eina su įspūdinga dama. Gražuolė ir pabaisa? Galbūt, bet jie gali būti labai darnus derinys. Jis duoda jai, ko jai labiausiai reikia.

O kaip moterys pavydi ir apkalba, kai dailūs vaikinai susitikinėja su paprastomis, o dar blogiau "už jas prastesnėmis" merginomis. Gal tai ką dažnai vyrai vertina nėra vien tik papai ir šiknos? Kažkur skaičiau, jog labiausiai vyrams reikia įvertinimo. Už tai ką jie nuolat daro. Gal net už tai kad pakeičia perdegusią elektros lemputę ar pagamina tiesiog skanią kiaušinienę, Juk vyrai VISADA nori būti geriausiais, vyro prigimtis būti nugalėtoju. O kai tau artimas žmogus, nuolat tau kartoja, kad tu esi GERIAUSIAS, tu ESI geriausias. Atrodo tiek nedaug tereikia.

Vyrai yra kur kas primityvesni už moteris. Jie turi mažiau paslapčių, jie rečiau kalba užuominomis ir jie nori būti suprantami tiesiogiai, nes skaitymas tarp eilučių yra ne jiems. Nuo pat mažens vyria žaidžia galios žaidimus, ten kur reikia lenktyniauti, varžytis ir LAIMĖTI.. Vyrai nuolat varžosi ir nenuostabu, kad moteris mokanti įvertinti, turi kur kas daugiau galimybių negu moteris laukianti kad ją įvertins. O vyras jai atsilygins saugumu, šiluma ir supratimu. Žinoma, yra išimčių. O kur jų nėra?

Mintys apie moteris

2006 m.

Nemalonus dalykas sulaukti tokio pat poelgio/ginklo, kuriuo dažniausiai naudojiesi pats. Sunku atsisakyti savo silpnybių, ypač jei tai moterys.

Sunku pasakyti, kas sunkiau.. ar pasielgti blogai su moterimi žinant, kad tai paskutinis kartas, kai ją matai. ar blogai elgtis, kai žinai, jog ji bus šalia.

Vyras, mylėdamas moterį, gali būti geresnis negu yra iš tiesų, moteris, mylėdama vyrą, gali būti blogesnė negu yra iš tiesų.

Vyrai dažnai naudojasi proga pabučiuoti moterį, net jei ji jam iš tikrųjų nepatinka. Jie negalvoja, kad tai blogai. Tai tik vienas kartas. Bet dažnai būna ir antras kartas. o gal ir trečias... o gal ir daugiau..

Moterys šiuo požiūriu tausoja save kur kas labiau. Save gerbianti moteris bučiuoja tik tą kas jai patinka. Tą rekomenduočiau ir vyrams..

Viena mergina, mane supykdė paprasčiausiu būdu, koks gali būti tarp vyrų ir moterų. Ji manimi pasinaudojo. Ji išnaudojo taip, kaip kartais aš išnaudoju kitas merginas.. Žinoma, darau tai su stiliumi, o ji padarė kur kas blogiau... Bučiavosi su kitu neataušus lūpoms. Bet tai gal ir sunkiausia, kai tave išduria tavo ginklu, tik pavojingesniu.

Žinau, kad kartais esu vyriška kalė, bet skirtumas nuo moteriškų kalių, esu tikrai mylintis žmogus. Mylėdamas galiu padaryti bet ką. Galiu sugalvoti geriausią būdą tave pabučiuoti, suniausią kelią tave nurengti ir tobuliausią jausmą tave mylėti.

Aš galiu tave mylėti iš visos širdies.. bet kai kažkas neišeis, aš galiu išeiti ir rasti kitą moterį... su ja praleisti naktį, bučiuotis, mylėtis.. bet visuomet grįšiu pas tave.. visuomet.. ir mylėsiu tave dar stipriau, nes tu esi mano moteris.

Turbūt nuostabiausia vyro savybė yra žiūrėti į moterį, taip lyg ji būtų pats gražiausias dalykas pasaulyje. Mačiau tokių moterų ir ne vieną.. kiekviena iš jų buvo verto tokio žvilgsnio.. Taip kaip žiūri vyras, kuris prieš save mato gražiausią dalyką žemėje. O jūs matėte tokių moterų?