Iš vieno gero žmogaus Facebook sienos:
"Gyveno kartą trys seserys. Viena buvo tinginių tinginė. Antra –
pikčiurnų pikčiurna. O trečioji protinga, graži, darbšti ir labai miela.
Vieną rytą sustojo prie jų namo vežimas. Seserys išėjo pažiūrėti kas
ten atvažiavo. Vežime sėdėjo jiems nepažįstama pagyvenusi moteriškė.
- Kas tu? – paklausė seserys.
- Aš – Lemtis, – atsakė toji. – Atėjo jums laikas tekėti.
Susisodino jas Lemtis ir nuvežė tuoktis.
Stabtelėjo pirmame kaime. Laukuose vaikinas aria ir bet koks darbas jo
rankose tirpte tirpsta. Reikia ką nors pastatyt, pataisyt – visi pas jį
bėga.
- Tavo, – sako Lemtis pirmai sesei. – Lipk.
Išsodino pirmąją seserį ir važiuoja toliau.
Atvažiuoja į kitą kaimą. O ten gyvena toks vaikinas: kas ko paprašo,
visada padeda, gerietis toks, niekada neatsako. Žodžiu – visiems geras.
Žmonės atsidžiaugt juo negali, toks šaunuolis.
- Tavo, – taria Lemtis pasisukus į antrą seserį.
Išsodina ją ir važiuoja toliau.
Atvažiavo į trečiąjį kaimą. Prie pat paskutinio sukiužusio ir apleisto namo guli purve girtas. Sustabdė vežimą lemtis ir sako:
- Tavo. Išlipk.
- Koks jis mano? Tu ką?! – pasipiktino trečioji sesuo. Aš juk ir
darbšti, ir gera, ir graži. O tu man tokį berną duodi?! Pažiūrėk kokius
seserims išrinkai – ką, man kitokių nėra?
- Kitų yra, – atsakė Lemtis ir atsidusus pridūrė, – bet šitas be tavęs tai prapuls."
Esu pagalvojęs, kad stebuklingai traukiu keistus, silpnus ir netikėtus žmones. Sunkią dieną turinčius, norinčius pasikalbėti, norinčius išsirėkti, turinčius didelę istoriją, bet neturinčius kam ją papasakoti, klaidžiojančius ir nežinančius kur eiti, meilės nuskriaustus. O kad tik paroje būtų daugiau nei 24 valandos... Nežinau ar tai prakeiksmas ar dovana, bet tokie žmonės mane stebuklingai suranda. Stengiuosi kiekvienam norinčiam padėti, išklausyti ar patarti... Turtingam ar benamiui - nesvarbu. Visi vienodai nelaimingi ir atvirkščiai.
Esu girdėjęs benamių istorijas, 1000 nelaimingos meilės istorijų, nusivylusių žmonių, piktų žmonių. Benamiai, tiesiog neturi su kuo pakalbėti. Meilės nuvilti - pasiguosti, kartais sulaukti patarimo, kartais pavaidinti. Nusivylę nori vėl pradėti tikėti, pikti - būti išklausyti. Net darbe, esu sulaukęs piktų skambučių, su grasinimais atleisti iš darbo už "TOKĮ ar ANOKĮ" nesiskaitymą su žmonėmis, tačiau išklausius, pakalbėjus, atsakius - tas pats piktas žmogus, norėjęs, kad mane atleistų iš darbo su šypsena padėkoja, palinki sėkmės ir dar atsiprašo.
Laimė traukia nelaimę, tikėjimas - netikėjimą, paguoda - nusivylimą. Taip ir gyvenime, kuo turi daugiau užuojautos, tuo daugiau neturinčių jos gali pasidalinti. Dar ne visi žmonės savanaudžiai, dar ne visi svetimi. Jei gatvėje verkia žmogus, prieik paklausk kas nutiko. Jei draugui reikia paties - tu jį turi. Nesvarbu ar moki ar nemoki guosti ar klausyti, bet pats faktas kad turi dvejas ausis ir dvejus pečius - jau yra atsakymas dvejojantiems.
Gražaus savaitgalio:)
