Šiandien sapnavau pasaulio pabaigą. Viskas buvo visai kitaip, nei filmuose rodo. Sapnas buvo blogas, buvau kažkur užsienyje, Labai šilto klimato šalyje, viešbutyje. Galėčiau viską apibūdinti. Buvo tylu ir ramu. Pirmiausia dingo elektra. Žmonės buvo sutrikę, tačiau jokios panikos nebuvo. Tada nakties danguje sužibo meteorai. Jie krito į žemę lėtai, lyg neskubėdami. Lyg norėdami, kad žmonės juos matytų kuo ilgiau. Baisiausia man buvo ne tai, kad pasaulio pabaiga ateina. Baisiausia buvo tai, kad esu kažkur toli nuo savo šeimos.
Žmogus - primenantis Dantės kūrybą
2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis
2013 m. sausio 2 d., trečiadienis
laiškas Tau
Labas,
Vėl sapnavau Tave. Nežinau kodėl nutariau parašyti Tau laišką. Gal ilgiuosi Tavęs? Atrodo nemačiau jau daugelį metų, nors tiek Tave, tiek Tavo balsą, šypseną prisimenu kuo puikiausiai. Net Tavo frazes, kurias tardavai, kai šiek tiek paerzindavau. Gal tiesiog noriu papasakoti tą sapną?
Labai netipinis sapnas. Jame ryškiausiai dalyvavai Tu, tačiau buvo dar du žmonės. Jie, kažkodėl vertino mane ir turėjau atlikti užduotis. Toks jausmas, kad vertino mano tinkamumą Tau. Vienas atrodo buvo Tavo mama, o kitas... Kitas, apie kurio egzistavimą tik neseniai sužinojau, bet jis mane nuliūdino, net širdutė suspurdėjo. Įvertinimo neatsimenu, tačiau jausmas sapne buvo labai stiprus. Jaudinausi, nors žinojau, kad gerai pasirodysiu. Ypatingai Tavo mamai, juk žinai tai.
Keista, atrodo gerai pažįstu Tave, o kartais atrodo lyg visai Tavęs nežinočiau. O juk tikrai praleidome daug laiko kartu. Ir visgi, Tu man tokia paslaptinga ir kartu paprasta. Pati žinai, kad nežinai ko nori ir dvejoji savo gyvenime. Kartais klausi mano patarimų, kartais elgiesi kaip patinka. Man patinka Tau patarti, keisčiausia, kad atrodo jog puikiai žinau ko Tau reikia. Sakiau, kad Tau reikia ir manęs. Tik ne dabar. Galbūt po metų, galbūt po penkių. Mergaitei reikia dar daug pamatyti ir patirti. Sakoma, kad svetima patirtis - ne patirtis.
Galvodamas apie praėjusius metus, pagalvojau ir apie tai, kas nutiko, ką nuveikiau. Apie tuos žmones, kurie man padėjo, kurie buvo su manimi, kurie palaikė, patarė ar tiesiog pakėlė nuotaiką. Pagalvojau apie tuos žmones, kuriems aš taip pat dariau. Tu patenki į abu sąrašus. Ir norėčiau, kad visada liktum juose. Žinoma, suprantu, kad toks atstumas tam nepadeda. Pradedu galvoti, ar susitiksim ateityje. Gal Tu būsi jau išsiskyrusi moteris? Gal aš būsiu subrendęs viengungis? Situacijos gali būti tokios įdomios. Bet nieko nesuplanuosi ir atsitiks viskas kaip turi atsitikti. Tik žiauriai liūdna, kad neturiu progos pats Tau atsiskleisti ir leisti atsiskleisti Tau.
Bet kokiu atveju, ačiū Tau, kad kažkaip atsiradai mano gyvenime. Nesvarbu, ar mano/tavo lūkesčiai liks tik lūkesčiais ar ne. Sakoma, sielos randa viena kitą.
Saugok save.
Vėl sapnavau Tave. Nežinau kodėl nutariau parašyti Tau laišką. Gal ilgiuosi Tavęs? Atrodo nemačiau jau daugelį metų, nors tiek Tave, tiek Tavo balsą, šypseną prisimenu kuo puikiausiai. Net Tavo frazes, kurias tardavai, kai šiek tiek paerzindavau. Gal tiesiog noriu papasakoti tą sapną?
Labai netipinis sapnas. Jame ryškiausiai dalyvavai Tu, tačiau buvo dar du žmonės. Jie, kažkodėl vertino mane ir turėjau atlikti užduotis. Toks jausmas, kad vertino mano tinkamumą Tau. Vienas atrodo buvo Tavo mama, o kitas... Kitas, apie kurio egzistavimą tik neseniai sužinojau, bet jis mane nuliūdino, net širdutė suspurdėjo. Įvertinimo neatsimenu, tačiau jausmas sapne buvo labai stiprus. Jaudinausi, nors žinojau, kad gerai pasirodysiu. Ypatingai Tavo mamai, juk žinai tai.
Keista, atrodo gerai pažįstu Tave, o kartais atrodo lyg visai Tavęs nežinočiau. O juk tikrai praleidome daug laiko kartu. Ir visgi, Tu man tokia paslaptinga ir kartu paprasta. Pati žinai, kad nežinai ko nori ir dvejoji savo gyvenime. Kartais klausi mano patarimų, kartais elgiesi kaip patinka. Man patinka Tau patarti, keisčiausia, kad atrodo jog puikiai žinau ko Tau reikia. Sakiau, kad Tau reikia ir manęs. Tik ne dabar. Galbūt po metų, galbūt po penkių. Mergaitei reikia dar daug pamatyti ir patirti. Sakoma, kad svetima patirtis - ne patirtis.
Galvodamas apie praėjusius metus, pagalvojau ir apie tai, kas nutiko, ką nuveikiau. Apie tuos žmones, kurie man padėjo, kurie buvo su manimi, kurie palaikė, patarė ar tiesiog pakėlė nuotaiką. Pagalvojau apie tuos žmones, kuriems aš taip pat dariau. Tu patenki į abu sąrašus. Ir norėčiau, kad visada liktum juose. Žinoma, suprantu, kad toks atstumas tam nepadeda. Pradedu galvoti, ar susitiksim ateityje. Gal Tu būsi jau išsiskyrusi moteris? Gal aš būsiu subrendęs viengungis? Situacijos gali būti tokios įdomios. Bet nieko nesuplanuosi ir atsitiks viskas kaip turi atsitikti. Tik žiauriai liūdna, kad neturiu progos pats Tau atsiskleisti ir leisti atsiskleisti Tau.
Bet kokiu atveju, ačiū Tau, kad kažkaip atsiradai mano gyvenime. Nesvarbu, ar mano/tavo lūkesčiai liks tik lūkesčiais ar ne. Sakoma, sielos randa viena kitą.
Saugok save.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)