Labas, kur tu?
Tomas žinojo ką tai reiškia. Ji galvojo pie jį ir norėjo pasimatyti. Tai padaryti, kartais būna sunku net ir tokiame juokingai mažame mieste kaip Vilnius.
Po nevykusių pusės metų santykių su Ugne, dabar jau jautėsi atsigavęs. Tik lydėjo kažkoks negeras jausmas prisiminus ją, kaip truputį prisvilę ryžiai sugadina visą puodą ir svilėsių kvapas jausis ne tik puodo dugne. Svarbiausias dalykas, kurį jam davė skaudus išsiskyrimas su Ugne, buvo ryžtas keisti savo požiūrį. Gyvenant teisingai, gyvenimas apsunkėja kur kas labiau nei gyvenant paprastai ir ilgainiui, norėdamas per anksti nesulaukti žilų plaukų ant savo galvos jis turėjo keistis. Nes būti teisingu žmogumi visuomenėje, kurioje jis gyveno buvo nepaprastai sunku. Todėl šį kartą jis skyrė daugiau laiko sau ir savianalizei. Tam, kad geriau suprastų save, savo poreikius ir galėtų geriau numatyti poelgius, jų priežastis ir savo jausmus, kurie kartais skeldavo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Kurių, kartais negalėdavo paaiškinti logiškais argumentais.
Dabar, Tomas jau buvo pasiveikinęs ir bučiniu apdovanojęs Eglę. Vat kokia gali būti paslaptinga ir netikėta trauka, šiai iš pažiūros paprastai dailiai būtybei. Pažiūrėjus iš šalies: mažutė, smulki, bet itin putliom lūpom, kas tikrai reiškia aistringą prigimtį. Tą Tomas buvo skaitęs kitados knygose, o ir pats įsitikinęs ne kartą praktikoje. Eglė jį traukė visaip kaip, su ja buvo lengva atsipalaiduoti, būti savimi. Ji spinduliavo moteriškumu ir niekas negalėjo to nuneigti. Eglei nereikėjo jokio teatro, raudonų kilimų. Jie tiesiog traukė vienas kitą. Tomas ne kartą ją erzino sakydamas, kaip taip ji jį galėjo įsižiūrėti. O nors tai buvo didžiausia tiesa, Eglė draugiškai pykdavo, kumščiuodavo jį į šoną ir žnaibydavo. Tai darydavo pati savęs klausdama, kaip greitai sugebėjo susižavėti šiuo vaikinu, kuriam tikrai nestigo narciziškų bruožų. Ją stebino, kaip galėjo juo susižavėti net būdama konservatyvaus ir stipriai uždaro būdo.
Tomas žinojo ir tai, kad geriausi santykiai yra tokie, kai sutinkami skirtingi žmonės, galintys papildyti vienas kitą. Vienas savo stipriosiomis pusėmis gali papildyti ir ištaisyti kito trūkumus ir atvirkščiai. Žmogus jau toks sutvertas - jei jau turi kokį bruožą, nors ir geras būdamas, gali stipriai perlenkti lazdą ir tapti net šiek tiek atgrąsiu. Kaip kad druskos perteklius patiekale - viską sugadina ir nebegalima valgyti.
Jam patiko jos netikėtas įžūlumas - jam paėmus ją už rankos, ji dailiai apsisukdavo ir pakeldavo jo ranką taip, kad gautųsi apkabinimas per pečius. Viens du ir Tomas jau ją apsikabinęs. Gudrus triukas ir jam tai labai patiko. O labiausiai jam patiko, kaip ji prisimerkdavo laukdama jo bučinio. Ji tikrai neužsimerkdavo, ji prisimerkdavo, kaip mažas vaikas prisimerkia ką tik paragavęs šokolado. Sudideliu pasimėgavimu, tarsi sakytum, jog ši akimirka turi sustoti. Taip žvelgiant į ją, Tomui pasirodydavo, jog gali padaryti ją labai laiminga. Tos primerktos akys jį patį darė laimingą. Jis suprato, kad nori tas akis matyti kuo dažniau. Kuo dažniau, beveik nuolat.
Tomas žinojo ką tai reiškia. Ji galvojo pie jį ir norėjo pasimatyti. Tai padaryti, kartais būna sunku net ir tokiame juokingai mažame mieste kaip Vilnius.
Po nevykusių pusės metų santykių su Ugne, dabar jau jautėsi atsigavęs. Tik lydėjo kažkoks negeras jausmas prisiminus ją, kaip truputį prisvilę ryžiai sugadina visą puodą ir svilėsių kvapas jausis ne tik puodo dugne. Svarbiausias dalykas, kurį jam davė skaudus išsiskyrimas su Ugne, buvo ryžtas keisti savo požiūrį. Gyvenant teisingai, gyvenimas apsunkėja kur kas labiau nei gyvenant paprastai ir ilgainiui, norėdamas per anksti nesulaukti žilų plaukų ant savo galvos jis turėjo keistis. Nes būti teisingu žmogumi visuomenėje, kurioje jis gyveno buvo nepaprastai sunku. Todėl šį kartą jis skyrė daugiau laiko sau ir savianalizei. Tam, kad geriau suprastų save, savo poreikius ir galėtų geriau numatyti poelgius, jų priežastis ir savo jausmus, kurie kartais skeldavo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Kurių, kartais negalėdavo paaiškinti logiškais argumentais.
Dabar, Tomas jau buvo pasiveikinęs ir bučiniu apdovanojęs Eglę. Vat kokia gali būti paslaptinga ir netikėta trauka, šiai iš pažiūros paprastai dailiai būtybei. Pažiūrėjus iš šalies: mažutė, smulki, bet itin putliom lūpom, kas tikrai reiškia aistringą prigimtį. Tą Tomas buvo skaitęs kitados knygose, o ir pats įsitikinęs ne kartą praktikoje. Eglė jį traukė visaip kaip, su ja buvo lengva atsipalaiduoti, būti savimi. Ji spinduliavo moteriškumu ir niekas negalėjo to nuneigti. Eglei nereikėjo jokio teatro, raudonų kilimų. Jie tiesiog traukė vienas kitą. Tomas ne kartą ją erzino sakydamas, kaip taip ji jį galėjo įsižiūrėti. O nors tai buvo didžiausia tiesa, Eglė draugiškai pykdavo, kumščiuodavo jį į šoną ir žnaibydavo. Tai darydavo pati savęs klausdama, kaip greitai sugebėjo susižavėti šiuo vaikinu, kuriam tikrai nestigo narciziškų bruožų. Ją stebino, kaip galėjo juo susižavėti net būdama konservatyvaus ir stipriai uždaro būdo.
Tomas žinojo ir tai, kad geriausi santykiai yra tokie, kai sutinkami skirtingi žmonės, galintys papildyti vienas kitą. Vienas savo stipriosiomis pusėmis gali papildyti ir ištaisyti kito trūkumus ir atvirkščiai. Žmogus jau toks sutvertas - jei jau turi kokį bruožą, nors ir geras būdamas, gali stipriai perlenkti lazdą ir tapti net šiek tiek atgrąsiu. Kaip kad druskos perteklius patiekale - viską sugadina ir nebegalima valgyti.
Jam patiko jos netikėtas įžūlumas - jam paėmus ją už rankos, ji dailiai apsisukdavo ir pakeldavo jo ranką taip, kad gautųsi apkabinimas per pečius. Viens du ir Tomas jau ją apsikabinęs. Gudrus triukas ir jam tai labai patiko. O labiausiai jam patiko, kaip ji prisimerkdavo laukdama jo bučinio. Ji tikrai neužsimerkdavo, ji prisimerkdavo, kaip mažas vaikas prisimerkia ką tik paragavęs šokolado. Sudideliu pasimėgavimu, tarsi sakytum, jog ši akimirka turi sustoti. Taip žvelgiant į ją, Tomui pasirodydavo, jog gali padaryti ją labai laiminga. Tos primerktos akys jį patį darė laimingą. Jis suprato, kad nori tas akis matyti kuo dažniau. Kuo dažniau, beveik nuolat.
