naujieji metai

Ilgai galvoju, ką norėčiau padaryti dviejų metų sandūroje. Juk daugiausiai žmonės kažkam pasiryžta, kažką padaro, kažką pasižada. Aš noriu padaryti tai:

1. Atsiprašyti visų tų, kuriuos įskaudinau ar įžeidžiau.

2. Atleisti visiems pažįstamiems ir nepažįstamiems, kurie man linkėjo ar linki bloga ar tiesiog pridirbo kada nors, sąmoningai ar nesąmoningai. Nelaikau jokio pykčio ir neketinu laikyti. Noriu išmesti visą pyktį iš savęs, o tai yra geriausia proga tam.

3. Palinkėti visiems, kuo geriausių naujųjų metų! Linkiu:

• Suprasti tikrąsias vertybes. Juk ne pinigais, mašinom ar laikrodžiais matuojame laimę, ne seksu matuojame meilę ir ne išgertu buteliu grindžiame sveikatą.
• Maitindami ir lepindami savo kūną, nepamirškite, kad smegenims irgi reikia maisto. Pradėkite daugiau skaityti knygų, eiti į teatrą, operą ar susitikimus su tyrėjais, rašytojais ar keliautojais.
• Niekada nepamirškite tų žmonių, kurie yra arčiausiai - šeima, draugai ir kiti artimieji.
• Mėgaukitės kiekviena diena. Pažiūrėkite kaip greitai bėga metai ir suprasite, kodėl blogai yra dirbti nemėgstamą darbą, mokytis ne tą ką nori ir daryti ne tai kas TAU patinka.
• Kuo daugiau šypsokitės! Nes šypsena - raktas į sėkmę.
• Jei nežinote kur einate - linkiu rasti tinkamiausią kelią, reikiamą pakeleivį ar tinkamą vėją. Su jais, visada pamatysite kur link einate ir pati kelionė nebus tokia sunki.
• Sakykite tai ką galvojate ir jei yra žmogus, kuriam nepasakėte ATLEISK, MYLIU ar ATLEIDŽIU, būtinai tai padarykite nedelsdami.

Mėgaukitės gyvenimu, jis toks nuostabiai gražus ir bauginančiai trumpas!

Gerų, dar vienų naujųjų metų:)

dėl ko skiriasi žmonės

Vakar dalyvavau audringoje diskusijoje, kodėl gi skiriasi poros.. Netikėtai pradėta nagrinėti tema, kurioje visi turi savo nuomonę:)

Dėl dviejų priežasčių visi sutiko. Pirmoji priežastis yra seksas - blogas, mažai, per daug. Nėra ką daug ir aptarinėti. Antroji yra finansai - per mažai, vyras uždirba mažiau arba vienas iš partnerių per daug išlaidauja arba kitas tiesiog per taupus.

Trečioji priežastis, mano nuomone yra buitis, rutina. Būna žmonės draugauja keletą metų, tada nutaria kartu apsigyventi ir ilgai nepagyvenę išsiskiria. Esu tai matęs iš šalies eilę kartų. Kai ginčų priežastimis tampa išmėtytos kojinės, rūbai, nesuplauti indai, nesutvarkyti namai, ne ten padėtas puodelis ar dar, velniai žino kas. Kita vertus, oponentai diskusijoje teigė, jog partneriai, ginčuose dėl buities paslepia kitas problemas ir tas kurias minėjau kaip pagrindines skyrybų priežastis. Dėl to nesutinku iš dalies, galbūt moterų pusė ir gali slapstytis, tačiau, manau vyrai - ne. Vyrai, kaip minėjau ne kartą, yra primityvesni savo mąstysena.  Jie neduoda savo partnerėms skaityti tarp eilučių, kur kas mažiau kalba užuominomis, bet ne apie tai dabar. Žinoma, dažnai skyrybų priežastis nebūna vienintelė - būna susijusios kelios priežastys.

Pabandžiau paskaityti, kas yra pagrindinės porų skyrybų priežastys. Rezultatai nenustebino, o netgi priešingai. Taigi, top trys priežastys rastos internete:
1. Blogas seksas/neištikimybė: Pasaulinio Durex tyrimo duomenys atskleidžia, kad 56 proc. suaugusiųjų yra nepatenkinti savo seksualiniu gyvenimu. Tai dažnai veda prie neištikimybės, o pastaroji yra viena iš populiariausių išsiskyrimo priežasčių: ketvirtis partnerius paliekančių moterų (25 proc.) skiriasi dėl vyro neištikimybės. 
2. Namų ruoša: Tačiau čia yra dviprasmiškai. Vienas tyrimas sako, jog dažniau poros skiriasi, jei namų darbus dalinasi (DELFI) kiti - tiesiog dėl įpročių skirtumų.
3. Dėmesio stoka/dingo jausmai: po keleto metų draugystės ar santuokos partneriai vienas kitam pradeda rodyti mažiau dėmesio, mažiau stengtis. Esu girdėjęs, kad viskas bus baigta, jei manysi, jog partneris yra savaime suprantamas dalykas ir visada bus šalia.

Dažnai prie minėtų problemų sukasi ir kitos priežastys - kitas asmuo, troškimas būti nepriklausomu, partnerio apsileidimas fizine prasme, priekabiai, lyginimas su kitais, ydos (alkoholis, rūkymas, narkotikai), nesutarimas su partnerio artimaisiais ir draugais, nepasitikėjimas. Labai keista, internete, mažai įvardinta priežastis buvo finansai...:)

Įdomus faktai: Poros dažniausiai išsiskiria pirmadieniais. Daugiausiai porų išsiskiria pirmąjį gruodžio pirmadienį, o mažiausiai - pirmąją Kalėdų dieną:)

Pasiskaitymui:
1. Love sessions
2. Cosmo
3. Ženklai, kada reikia skirtis (vyrams)
4. Rašo žmonės

kai virpa kojos

DAT MOMENT.
Kai apkabini žmogų ir jauti, kai jis suvirpa.
Kai gali tiesiog būti šalia ir nekalbėti.
Kai būnant šalia nėra laiko pojūčio.
Kai susiliečia nosies galiukai.
Kai pasakai pusė žodžio ir nebereikia sakyti toliau.
Kai naktį pabundi ir jauti šalia.
Kai pabučiavus kaklą - susigūžia.
Kai nėra netinkamo laiko.
Kai ryte pabundi su šypsena, nes naktį sapnavai.
Kai matai, jog vien buvimas šalia daro jus laimingus.
Kai rankų delnai ieško vienas kito.
Kai nosimi pakutena tau ausį.
Kai bučiuoja į plaukus.
Kai švelniai įžnybia į užpakaliuką.
Kai gauni žinutę su "pasiilgau".
Kai gauni mielą dovanėlę.

niekada nenuvertink dienos kol ji nesibaigė

Sėdžiu išsišiepęs dabar:) negaliu nustoti! Kokia miela staigmena:

kelionė

Visada galvojau, kad aš esu keliautojas. Tas žmogus, kuris mėgsta atrasti naujus tolius, naujus jausmus, potyrius, malonumus, ryšius, išgyvenimus. Ne tik gerus, bet ir blogus, nes tik tada gali įvertinti tinkamai, suprasti tikrąją šių dalykų prasmę. Tol kol randi tinkamą patiekalo skonį, turi jį pagaminti tūkstantį kartų. Ir tada gali mėgautis TUO skoniu.

Man atrodo, jog ieškau kažko, ieškau TO skonio. Ir niekad nesustoju. Manau, keliaudamas per gyvenimą, žmogus nori atrasti TĄ vietą, TĄ atradimą, TĄ salą, TĄ užuovėją, TĄ žmogų. Koks turėjo būti žmogaus džiaugsmas, kuris atrado naują salą? O to, kuris atrado visą žemyną? Koks turėjo būti Romeo jausmas, kai sutiko Džiuljetą? Koks turėjo būti Edisono jausmas, kai išrado elektros lemputę? Koks turėjo būti Kuko jausmas, kaip atrado Havajus? Tas jausmas turbūt ir veda mus į priekį, suteikia norą kasdien keltis iš lovos, dirbti, mokytis, kurti, mylėti, keliauti ir atrasti. Visada taip galvojau ir galvoju dabar. Manau, kad kiekvienas keliautojas turi rasti savo atradimą, savo užuovėją.

Pažvelgęs į savo kelionę, supratau kiek daug jau esu nuėjęs ir tuo pačiu - tiek daug dar liko nueiti, pamatyti, patirti. Juk dar neradau savo atradimo, savo užuovėjos. O gal radau, tik to nežinau? Kantrybės, kantrybės, kantrybės. Juk kantrybė, kartais yra stipresnė už drąsą. Dažnai sau tai kartoju. Svarbiausia, kad seniai supratau, kad vienintelis būdas nueiti ten kur nori yra nesustoti. Net jei ir kyla dvejonių, minčių, prisiminimų. Svarbiausia, eiti pirmyn. Žinoma, tų kelių yra daug ir tikimybė kad eini ne tuo keliu yra didelė. Tačiau visada yra kitas kelias, kuriuo gali pasukti jei supranti, kad ėjai ne tuo keliu.

Kas dar yra svarbu keliautojui? Turbūt bendrakeleivis. Ar jį turiu? Taip, visi turim. Ar esu jį atradęs? Nežinau. Galvodamas apie savo kelią, dažnai pagalvoju apie savo bendrakeleivį. Kartais atrodo, kad lyg ir einam kažkur šalia. Kartais lyg ir pamatom vienas kitą iš toli. Gal net pasakom vienas kitam pasveikinimą, palinkim geros kelionės ir einam toliau savo keliu. Gal aš einu dar ne tuo keliu? Gali būti. O gal mano bendrakeleivis eina ne tuo. Tik todėl mes dar nesupratom, kad mums reikia eiti vienu keliu. Nes taip rasim savo atradimą. Gal ne dabar, gal rytoj, o gal po 10 metų. Mes vistiek susitiksim. Ir tikrai žinosim, kad turim eiti kartu. Galbūt tada suprasim, kad mes ir esam vienas kito atradimai! Mes ir esam vienas kito TAS atradimas, TA sala, TA užuovėja. Manau, supratę tai, kartu pajausime tai ko ieškome. Pajausime tokią harmoniją. Tokį jausmą, kaip tada pajautė Kukas, Edisonas, Romeo ir Džiuljeta kartu. Įsivaizduoju koks tai bus jausmas. Kaip jūreivis, po devynių mėnesių jūroje, paliečia žemę. Kaip tas tobulas skonis, po tūkstančio bandymų paruošti patiekalą. Kaip maratono bėgikas, nubėgęs maratoną.

Tu - keliautoja, o aš - Tavo atradimas. Aš - keliautojas, o tu - mano atradimas. Aš kasdien kelsiuosi, eisiu, dirbsiu, kursiu, atrasiu. Kol mes susitiksim. Aš niekad nepavargsiu. Tau ir man reikia susitikti.