vidiniai demonai ir angelai

visi mes viduje turime savo angelus ir savo demonus. o kaip viena istorija pasakoja, jog galų gale nugali tie, kuriuos labiau maitini. nemanau, kad yra žmogus be demonų, bet manau, kad yra tokių, kurie jų nemaitina. ir pasisekė tiems, kurie moka išlaikyti savo demonus nevalgiusius. juk demono negali prisijaukinti - demonus reikia laikyti už pavadėlio.

o bet tačiau, pažiūrėkim kas darosi viešojoje erdvėje. atsivertus bet kurį laikraštį ar naujienų portalą, vyrauja neigiamos naujienos - kriminalai, finansiniai nusikaltimai, prievartavimai, žmogžudystės. viename kaime nužudyta senolė, rajone išprievartauta mergina, išgertuvės pasibaigė mirtimi. kolegos sako, kad tokios naujienos labiau skaitomos nei kitos. yra nedidelė dalis sporto naujienų, politikos, ekonomikos, kultūros, tik jos jau antrame plane. akivaizdu, kad pinigai uždirbami iš "klikų", bet ar negalima gerųjų naujienų padaryti matomesnių - mokslo, kultūros, ekonomikos pasiekimus iškelti, rodyti daugiau laimingų veidų, laimingų pabaigų, prasmingų tekstų.... gal ir patys būtume linksmesni. tai labai siejasi su pirmąja mintimi apie demonus ir angelus viduje ir ką mes maitiname.. jei maitiname visuomenę kriminalais/juoda spalva, krauju, tai gal todėl kriminalų vis daugėja? gal "mūsų" demonui tai yra maistas, degalai, kurie priverčia suktis mūsų tamsiąją pusę labiau? čia tokia mintis pasvarstymui viduje, ką reikėtų skaityti ir ko ne.

atrodo, mes nevertiname to ką turime ir nemokame džiaugtis dabartimi. mes laisvi! mes nepriklausomi! mes turime tiek galimybių: mokytis, studijuoti, keliauti, tuoktis ir skirtis. turime tiek gėlo vandens, tiek laukų daržovėms ir javams augti! turime tokią grakščią jūrą ir neapibūdinamus miškus ir slėnius, vingiuotas upės ir ilgus kelius! turime keturis metų laikus, nors ir sugebame jais visais skųstis. turime savo garbingą praeitį, drąsią ateitį ir tokią įdomią dabartį! atsimenu, dar kaip keistai žmonės gatvėje į mane žiūrėdavo kai eidavau išsišiepęs.. nes buvo tiesiog gera gyventi... buvau kuriam laikui net pats tai pamiršęs. Ir kai neseniai vėl pradėjau šypsotis gatvėje ir pats sau, žmonės nebežiūrėjo į mane keistai - jie irgi šypsojosi, nes man atrodo, jie irgi pagaliau pradeda suprasti kodėl aš šypsausi.

bėga mergaitė gatve su balionu ir man atrodo, kad tas vaizdas toks laisvas, toks gražus ir netikėtai nusišypsau. pro šalį einantis žmogus pamato mane besišypsantį, atsisuka į ten kur aš žiūriu,  pažiūri į mergaitę, nusišypso, pažiūri į mane, o aš į jį ir nueiname kiekvienas savo keliu, besišypsantys ir ką tik patyrę bendrą/nepažįstamą/laisvą džiaugsmo akimirką, pasidalinę šypsena.

maitinkime savo angelus ir angelai tikrai užaugs. ir niekada nepamirškime kuo juos reikia maitinti.

įkvėpimas

kas nežino Jim Carrey? visi turbūt. Jim, žmogus turintis tikrai didelę gyvenimišką patirtį, kuris turi ir patyrė daugiau nei dauguma pasaulio žmonių. Keletas jo minčių:

The effect you make on others is the most valuable currency there is. Jim Carrey

Nuodėmingoji Kalifornija

Draugas jau seniau įkalbino pažiūrėti šį serialą. Žiūrėjau ir galvojau, kuo jis toks geras, tiek sezonų išleista ir tiek žmonių jį žiūri ar žiūrėjo. Norėčiau pacituoti nedidelę ištrauką iš jo:

- Žinai kas mane palaužė? Kas suviliojo mane po keleto savaičių aktyvaus priešinimosi? - Vienas komplimentas apie mano darbą. Ir viskas. To užtenka kad vyras suskystų. Mes neesam labai sudėtingi padarai.
- Negriaužk savęs. Šį vakar ji prie tavęs seksualiai priekabiavo. Prie manęs irgi kai kas priekabiavo. Nė vienas vyras negali atlaikyti tokio spaudimo.
- Ar žinai kur būčiau, jei būčiau bent kiek stipresnis? Pažadėtoje žemėje. 


Čia visai nesvarbu kontekstas, bet net ir kontekstas gali puikiai paliudyti dažną dėsningumą - dažnai pasiduodame, kai iki išsvajoto tikslo būna jau visai nedaug. Tai gali būti bet kas: pirmas žingsnis siekiant simpatijos, ilgas darbas dėl paaukštinimo, daug mokymosi dėl gero įvertinimo ar daug kantrybės, auginant neaugintą vaisių. Visada atsakymas slypi kantrybėje, kiek jos turime ir kiek jos mes esame pasirengę paaukoti dėl siekiamo tikslo. Kiek galime stengtis, nuolaidžiauti, rūpintis, dirbti, padėti, laistyti ar aukoti? Atsakymo tam klausimui nėra. Nėra, nes ilgai bandžiau jį rasti net ir skirtingose srityse. Kiekvienas žmogus yra bent kartą nuleidęs rankas, kai jau viskas užknisa, rezultatai neauga, dėmesys nedidėja, atsako neturime. Dažnai priekaištaudami žiūrime į kitus žmones, kuriems pasiseka greičiau, daugiau ar iškart. Deja, mieli draugai, visa tai yra aplinkybių visuma, kurią ne visada galime įtakoti. Ir paaukštinimas gali pasiekti jūsų kolegą, nors jis iš darbo išeidavo laiku, o jūs tik valytojai valant ofisą. Jūsų simpatiją, gali užkariauti ką tik atsiradęs žmogus, net jei jūs jau ilgai padėjote, leidote laiką ar stengėtės. Geras pažymys, gali būti nesulauktas, net jei stropiai mokėtės visą pusmetį.
Šūdas, pasakysite! Taip, šūdas. Bet turiu nuvilti jus, gyvenimas yra toks:) posakiai: "per kančias -  į žvaigždes" ar "pastangos visada atsiperka" mūsuose yra ne taip interpretuojami. Pastangos visada atsiperka, bet ne taip kaip jūs norite! Pastangos jums atsiperka ne kaip norit, o kaip reikia. Visi šie jausmai, darbai, pastangos ir lūkesčiai atsiperka taip, kaip reikia. Jei ilgai siekėte konkretaus žmogaus simpatijos, daug padarėte ir jis to nevertina, tai tik jo praradimas. Jūs žinote kelią, mokate tai daryti ir svarbiausia, jūs rasite žmogų, kuris norės tą patį daryti dėl jūsų. Negavote paaukštinimo? gal jums jo nereikia? O gal metas pažiūrėti savo galimybes darbo rinkoje? Negavote dešimt? Gavote devynis ir tai yra puiku! Kiti sakys - pakentėk dar, padirbėk dar, pasimokyk dar. Bet jei tai neteikia tokios grąžos iš pastangų, kurias atiduodate?
Visada atsiras žmonių, kurie sakys, dar pasistenk, laimė jau arti. Taip, ji yra arti. Tačiau taip sakydami jie nesupranta, kad laimė - nėra tikslas. Laimė yra kelias. Jei jūs mėgaujatės tuo keliu - jūs jau laimingi. Jei mėgavotės dirbdami - bravo! Bet kaip man pasakė vienas brangus žmogus - metų gale, juk ne su darbu sutiksi Kalėdas. Tad moralas yra labai paprastas, dažnai siekiame to, kas mums atrodo pažadėtoji žemė. Nesvarbu ar tai žmogus, pozicija, įvertinimas, premija ir kt. Dažnai suprantame, kad tai yra tikslas, o ne kelias. Tad dažniau, reikia mėgautis tuo "keliu" ir tikrai pasijausime laimingesni. Jei kelyje sunku - pasiimkite tinkamus žmones kelionei kartu. Daugiau mėgaukimės procesu! Juk procesas padaro, bet kurį veiksmą mėgstamu.

dienos mintis

5 minučių pertrauka

Pasidarykite nuo to ką dabar darote, 5 minučių pertrauką. Nusistatykite bent 1080 p (HD kokybę) ir per visą ekraną. Tikrai verta.

paskutinė atostogų diena

Rekomenduoju šį filmą: „Paskutinė atostogų diena“ – 35 mm, nespalvotas, 1964 m., rež. Arūnas Žebriūnas. Trukmė – 1 val. 5 min.

do not take it for granted

Kaip keista, kaip greitai žmonės pripranta prie gerų dalykų, prie žmonių darančių paslaugas, pagelbėjančių jiems. Ir įsivaizduoja, kad tai yra taisyklė, priimtas dalykas (for granted), dalykas, kuris negali būti kvestionuojamas. Tačiau reikia atsiminti - jei nori GAUTI, tu turi ir DUOTI. Taisyklė visiškai paaiškinama draugystėje - draugystės atveju, visada abi pusės yra gavėjai ir "davėjai" tuo pat metu. Tačiau aptarkime atvejus, kai nauda yra vienpusė (nauda - toks terminas yra tinkamiausias, net jei sakysite iš draugų nenoriu jokios naudos ar pan. bet koks pavežimas kur reikia, informacijos suteikimas greičiau, kvietimai į renginį ar net nuoširdus pokalbis ar pasikalbėjimas yra NAUDA).

Vat įsivaizduokite situaciją, jūs ateinate į restoraną, o ten nėra vietų. Jūs matote, kad laukia didelė eilė ir jums tikrai nesinori laukti joje. Jūs žinote, kad restorane dirba jūsų pažįstamas, todėl kreipiatės į jį prašydamas ar prašydama paslaugos, nes jis "gali kažką padaryti" ir "mes juk draugai". Ir jis iš tiesų gali - nuo rezervuoto staliuko nuėmęs ženklelį jis pakviečia jus prisėsti. Kitą kartą, esant tokiai pat situacijai jūs net nedvejosite ar reikia paprašyti paslaugos ar ne. O kas jam iš to? Nieko! Tokia pat situacija gali įvykti bet kur, kino teatre, bare, darbe, universitete.

Pavyzdžiui universitete: tikrai ne kartą prašėte konspektų, nusirašyti ar pridėti jus į tą pačią darbo grupę. Juk "negi gaila?" arba "taigi mes taip gerai per cementofkę sugėrėm". Ką aš galiu pasakyti? Gaila! Gaila praleistų valandų konspektuojant dėstytojo padrikas mintis per paskaitas, gaila valandų praleistų susisteminant metodinę medžiagą ar vadovėlį. Galiu tikrai pasakyti, kad tų konspektų "davėjai" - tikrai nebenori kad prašymo veiksmas kartotųsi. Nebent tinkamai bus atsilyginta, tačiau taip būna labai retai. Kas jam i6 to, kad jis duos jums TUOS konspektus? Nieko!

Arba turite pažįstamą/simpatiją/grupioką/klasioką/kaimyną ar dar bet kokį asmenį, kuris žinote - tikrai bet kada ir bet kokiu atveju jums pagelbės. Turbūt jis daro, nes jam patinka. Taip, jam tai patinka daryti. Bet tam patikimui yra priežastys:
- Jis yra geras žmogus ir jam patinka būti naudingu. Taip, bet būkite mandagūs, būkite ir jam naudingas. Net jei to jis neprašo.
- Jis turi daugiau galimybių vienoje ar kitoje srityje ir nemato sunkumų padėti vienu ar kitu klausimu. Gerai, jokių sunkumų. Bet nepamirškite, kad ne tik kad galima, bet ir reikia už tokį dalyką padėkoti. Ar mama nemokė, pasakyti AČIŪ už kiekvieną saldainį? Juk sakysite: kas juk yra tam žmogui man duoti saldainį? (jo kaina ten turbūt 20 centų, o jis juk dirbantis žmogus, gali sau leisti, ar dirba saldainių fabrike). Tam ir rekalas, kad tai yra tiesio paprastas žmoniškas MANDAGUMAS. Kurį dabar dažnai visi primiršta. Vyras praleido pirmą ir palaikė duris - aaa, taip ir turi būti, jeigu jis nori būti džentelmenu! Bet jei jūs norite būti dama, jūs privalote padėkoti.
- Jis jaučia jums simpatiją arba jaučia simpatiją kažkam iš tavo aplinkos. Labai dažnas atvejis visame pasaulyje. Tokie žmonės dažniausiai padarys VISKĄ ko yra prašomi ar net neprašomi. Jų nuomone, tai padės jiems pasistūmėti sunkioje eilėje link jūsų širdies. Ir nieko nesakau, kartais tai ir padeda:)

Taigi, primenu, jei norite gauti - turite ir duoti. Toks jau yra pasaulio ciklas. Nebent esate storžievis, neišauklėtas ir nemalonus žmogus.
Trumpas "to do list"
- Nepamirškite dėkoti
- Prisiminkite savo žmones ne tik bėdoje
- Pamaloninkite juos smulkmenomis pvz. šokoladu
- Smagu ne tik gauti, bet ir duoti

Kartais pagalvokite - kodėl tas žmogus man padeda? Ir manau, išvados, daug kam gali atverti akis:)

Queen diena

Šiandien dieną, kovo 24 dieną, skelbiu Queen dainų diena. Visą dieną skamba ir šlageriai ir kitos dainos. Šlagerius visi žino ir dainuoja arba baubia tik pirmiesiems akordams suskambus. O dar daug neišpopuliarėjusių. Viena iš jų yra "Spread your wings".

jis, ji ir daina

Nebuvo justi jokio vėjo, o pro langą galėjai tai net matyti - snaigės lėtai šoko, sukosi ir žaidė viena su kita. Toks ramus ir jaukus žiemos, paties viduržiemio vakaras. Gatvės apšvietimas tą vaizdą stiprino ir rodos, nuogino kartais begėdišką snaigių šokį.

Namai kvepėjo prieskoniais, o labiausiai gvazdikėliais. Jis pirmą kartą bandė virti karštą vyną, pagal internete susirastą receptą. Galbūt receptas netikslus, o galbūt virėjas visko tiksliai neatliko, tačiau, vyno skonis ir temperatūra buvo priimtina abiems ragautojams. Jis saldžiai nuteikė gomurį, o aromato esybė pranoko patį skonį.

- Žinai, kuo daugiau geriu to vyno, tuo jis skanesnis.
- Kurgi ne, jau pats jaučiu, kaip truputį apgirstu. Retai ragauju tą vyną. O vyno virėjas, kaip matai, nelabai koks esu.
- Nėra juk taip blogai.

Jis mokėjo padaryti akimirką tinkama, o ji norėjo, kad akimirka būtų gera. Žvakės degė ir prie langų ir toliau kambaryje. Nors Kalėdos buvo praėjusios, jautėsi Kalėdinė nuotaika, o maža dekoratyvinė eglutė dar nebuvo nupuošta.

- Dar lauki Kalėdų senelio dovanų?
- Žinoma, juk Kalėdas reikia švęsti du kartus: su pasauliu, su rusais! Ir dar trečia kartą - Chanuką su žydais.
- Tai per sezoną nemažai dovanų susirenki?
- Ne, bet nuotaikų taip.

Štai, fone skamba pati gražiausia John Legend daina. Tinkama proga jam pabučiuoti ją. Nors ir laiko dešinėje rankoje vyno puodelį, jis žino, kad jei sudvejos dabar, galbūt, neįdrįs to padaryti. Tokiomis akimirkomis, visas pasitikėjimas savimi dingdavo. Bučinys labai intymus dalykas ir labai svarbus. Čia pat, laikydamas puodelį atokiau - kaire ranka palietė jos skruostą. Ji nusišypsojo.

Nieko nėra stipresnio už šypseną ir tą galią, kuri padaro viską aiškiau nei dieną. Tai tinkama akimirka, labiausiai lauktam dalykui.

'Cause all of me

Loves all of you

Love your curves and all your edges

All your perfect imperfections

Give your all to me

I'll give my all to you

You're my end and my beginning

Even when I lose I'm winning

'Cause I give you all of me

And you give me all of you, oh

)

kaip vadinasi tokia nuotaika?

Kaip vadinasi tokia nuotaika, kai pradeda patikti dainos, kurios patiko kažkada seniai seniai arba šiuolaikinių dainų akustinės versijos? Nesakau, kad nepatinka naujos dainos. Tačiau, vis dažniau pradedu klausyti dainų kurios buvo dažnai grojamos mano paties prieš keletą metelių ar net seniau. John Legend, Kings of Leon pirmieji darbai, Hiperbolė, Usher ir t.t.

penktadienis, vasario 14 diena

sakoma, kiekvienam žmogui yra skirtas kitas žmogus! šie abu žmonės kažkada dalinosi ta pačia siela, tačiau ta siela, kaip bausmė už beribį geismą, buvo padalinta į dvi dalis. mes buvome atskirti nuo savo žmogaus, mes pametėme savo sielos dalį ir kiekviename žingsnyje ieškome jo - jos. Laimingi tie, kurie jau rado, o kurie nerado - tikrai ras. Nesvarbu ar dabar, ar vėliau, ar traukinyje ar gatvėje, ar senelių namuose. Mes pametėm, mes ir rasim!

įkvėpimas

aš tikrai maniau, kad žmoguje didžiausias įkvėpimas būna tam tikrame didelio ir svarbaus jausmo šešėlyje ar užnugaryje. Visai nesvarbu kaip tą vietą apibūdinsi. Kai esi susižavėjęs ar įsimylėjęs - ateina patys netikėtiniausi, idėjos - pačios įvairiausios, situacijos - vienintelės ir nepakartojamos. Kai esi nusivylęs ar nuviltas - parašysi geriausią eilėraštį. Regis, mūsų smegenų vingiai padeda tau, kai žino - kad tau reikia pagalbos išlaisvinant visą potencialą esantį viduje - ar tai būtų teigiama ar neigiama emocija. Visa tai, stipriausiai veikia, kai reiški save mėgėjiškai, kol nesi to dalyko profesionalas. Tada kyla pasiteisinimai - nėra įkvėpimo, nėra nuotaikos rašyti, piešti, kurti. Nėra laiko... 

kai paklausiau Algimanto Čekuolio, kaip jis rašo savo knygas, jis atsakė labai paprastai:

- Kiekvieną dieną dieną skiriu laiko rašymui. Parašau keletą puslapių, jei lėčiau sekasi tik pora. Bet būtinai parašau. tai turi tapti įpročiu, todėl mano knygos gimsta be didelių kančių. 

Ir po paraliais, aš jam pritariu - visi didieji menininkai viską darė profesionaliai, todėl ir galėjo sau leisti kurti pagal užsakymus (tai darė daug kas - Mocartas, Mikelandželas ir kt.). Kai kurie kūrė iš inercijos, todėl kad gali, kaip savo įprasminimą. Pradžioje paminėta įkvėpimo rūšis nebuvo būdinga iš Šopenui, kuris savo laidotuvių maršą sukūrė tiesiog, jo aplinkos rate nebuvo jokių netekčių tuo metu. Taigi neesu tikras, ko reikia norint rašyti. Įkvėpimas nėra ir negali būti pasiteisinimas. Taip kad rašom, piešiam, tapom - KURIAM. Kasdien, bent po truputį. Tik tada, kūryba taps tokia, kurios nereikės versti.

love creates beauty