Žmogus visada yra kovotojas. Tik vieni mūsų mažiau, kiti labiau kovoja. Kovoja dėl visko, vietos po saulę, geresnės vietos koncerte, pinigų, maisto, merginos ar vaikino dėmesio. Lotynų patarlė sako"pergalė reikalauja triūso" arba pastangų (lot. amat victoria curam). Tačiau dažnai, kovodami, pamirštame dėl ko mes kovojame ir ko mes siekiame. Kartais reikia tiesiog sustoti akimirkai ir pagalvoti, kur mes šiuo metu esame, kokie esame ir kokie mes norime būti. Juk einant gyvenimo keliu keičiamės ir mes, keičiasi ir mūsų tikslai. Todėl siekdami vieno tikslo, užsimerkiame ir galbūt nesuprantame, jog mūsų tikslas pasikeitė ir ta siekiamybė, kurios taip siekiame, norime ir kovojame dėl jos - yra pasikeitusi, kitokia ar net visai nebereikalinga.
Visada laikiau save stipriu žmogumi, bet galbūt neturėjau rimtų išbandymų. Tai kas palauždavo kitus, mane tik sustiprindavo. Tačiau aš ėjau toliau. Žinau, kad išbandymų dar laukia nemažai, jų žmogaus kelyje visada buvo ir bus. Tačiau, kaip pasakė vienas garsus krepšininkas M.J. "aš galiu susitaikyti su pralaimėjimu, tačiau niekada su nepabandymu". Todėl linkiu visiems, nenustoti bandyti. Niekada.
Ar jautėtės kada taip, jog atrodo darote viską, kad jums pasisektų, būnate šaunus pašnekovas, geriausia draugė, ištikimiausias gerbėjas? Tikriausiai taip. Ir kaip? Pastangos ne visad vainikuojamos, tiesa? Čia ir slypi, didelių pastangų ironija. Kartais, kad pasiektum tikslą, ne visada reikia stengtis. Kartą pasiguodžiau savo kolegai D.K., sakau, žinok, taip stengiuosi, yra tokia mergina, kuri man patinka, darau viską THE RIGHT WAY, bet man nesigauna, nėra progreso ir neatrodo, kad jai to reikia. Jis man pasakė: gal pabandyk tiesiog nesistengti. Negaliu iliustruoti ar tai gera strategija ar ne, bet jo žodžiai privertė susimastyti.
Vienas rašytojas, P. Coelho rašė: turi eiti savo keliu, jei nuklydai, turi grįžti atgal ir rasti savo kelią, net jei 1000 kartų reikėtų grįžti atgal. eiti tuo pačiu keliu. Manau, tai savotiškas perspėjimas, kad gyvenime, visada turi turėti laiko sustoti ir pagalvoti, kur Tu esi ir kur eini. Tik taip, žinosi ar kelias kuriuo eini yra teisingas.
Aš nedvejoju. Jei noriu ko nors, jei man ko nors reikia - aš tikrai negailiu nei laiko, nei pastangų, nei nieko kito, tam tikslui siekti. Nesakau, kad man visada pasiseka. Begalę kartų man teko nusivilti, begalę kartų teko kriti ir vėl stotis. Bet atsisakyti eiti, niekada.
Iš esmės, dabar pritariu savo kolegai. Pabandykite kartais nesistengti, sustoti, pažiūrėti iš šalies. Galbūt tada, tas tikslas nebeatrodys toks svarbus, paaukštinimas ne toks reikalingas, o automobilis ne toks ir gražus. Galbūt tada, suprasite, kad neverta leisti savo laiko ir pastangų žmogui, kuris nenori leisti to laiko su jumis. Galbūt tada suprasite, kad reikia apsisukti ir grįžti, tam kad rastum savo kelią. Aš galiu susitaikyti su pralaimėjimu, tačiau su nepabandymu niekada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą