naujieji metai

Ilgai galvoju, ką norėčiau padaryti dviejų metų sandūroje. Juk daugiausiai žmonės kažkam pasiryžta, kažką padaro, kažką pasižada. Aš noriu padaryti tai:

1. Atsiprašyti visų tų, kuriuos įskaudinau ar įžeidžiau.

2. Atleisti visiems pažįstamiems ir nepažįstamiems, kurie man linkėjo ar linki bloga ar tiesiog pridirbo kada nors, sąmoningai ar nesąmoningai. Nelaikau jokio pykčio ir neketinu laikyti. Noriu išmesti visą pyktį iš savęs, o tai yra geriausia proga tam.

3. Palinkėti visiems, kuo geriausių naujųjų metų! Linkiu:

• Suprasti tikrąsias vertybes. Juk ne pinigais, mašinom ar laikrodžiais matuojame laimę, ne seksu matuojame meilę ir ne išgertu buteliu grindžiame sveikatą.
• Maitindami ir lepindami savo kūną, nepamirškite, kad smegenims irgi reikia maisto. Pradėkite daugiau skaityti knygų, eiti į teatrą, operą ar susitikimus su tyrėjais, rašytojais ar keliautojais.
• Niekada nepamirškite tų žmonių, kurie yra arčiausiai - šeima, draugai ir kiti artimieji.
• Mėgaukitės kiekviena diena. Pažiūrėkite kaip greitai bėga metai ir suprasite, kodėl blogai yra dirbti nemėgstamą darbą, mokytis ne tą ką nori ir daryti ne tai kas TAU patinka.
• Kuo daugiau šypsokitės! Nes šypsena - raktas į sėkmę.
• Jei nežinote kur einate - linkiu rasti tinkamiausią kelią, reikiamą pakeleivį ar tinkamą vėją. Su jais, visada pamatysite kur link einate ir pati kelionė nebus tokia sunki.
• Sakykite tai ką galvojate ir jei yra žmogus, kuriam nepasakėte ATLEISK, MYLIU ar ATLEIDŽIU, būtinai tai padarykite nedelsdami.

Mėgaukitės gyvenimu, jis toks nuostabiai gražus ir bauginančiai trumpas!

Gerų, dar vienų naujųjų metų:)

dėl ko skiriasi žmonės

Vakar dalyvavau audringoje diskusijoje, kodėl gi skiriasi poros.. Netikėtai pradėta nagrinėti tema, kurioje visi turi savo nuomonę:)

Dėl dviejų priežasčių visi sutiko. Pirmoji priežastis yra seksas - blogas, mažai, per daug. Nėra ką daug ir aptarinėti. Antroji yra finansai - per mažai, vyras uždirba mažiau arba vienas iš partnerių per daug išlaidauja arba kitas tiesiog per taupus.

Trečioji priežastis, mano nuomone yra buitis, rutina. Būna žmonės draugauja keletą metų, tada nutaria kartu apsigyventi ir ilgai nepagyvenę išsiskiria. Esu tai matęs iš šalies eilę kartų. Kai ginčų priežastimis tampa išmėtytos kojinės, rūbai, nesuplauti indai, nesutvarkyti namai, ne ten padėtas puodelis ar dar, velniai žino kas. Kita vertus, oponentai diskusijoje teigė, jog partneriai, ginčuose dėl buities paslepia kitas problemas ir tas kurias minėjau kaip pagrindines skyrybų priežastis. Dėl to nesutinku iš dalies, galbūt moterų pusė ir gali slapstytis, tačiau, manau vyrai - ne. Vyrai, kaip minėjau ne kartą, yra primityvesni savo mąstysena.  Jie neduoda savo partnerėms skaityti tarp eilučių, kur kas mažiau kalba užuominomis, bet ne apie tai dabar. Žinoma, dažnai skyrybų priežastis nebūna vienintelė - būna susijusios kelios priežastys.

Pabandžiau paskaityti, kas yra pagrindinės porų skyrybų priežastys. Rezultatai nenustebino, o netgi priešingai. Taigi, top trys priežastys rastos internete:
1. Blogas seksas/neištikimybė: Pasaulinio Durex tyrimo duomenys atskleidžia, kad 56 proc. suaugusiųjų yra nepatenkinti savo seksualiniu gyvenimu. Tai dažnai veda prie neištikimybės, o pastaroji yra viena iš populiariausių išsiskyrimo priežasčių: ketvirtis partnerius paliekančių moterų (25 proc.) skiriasi dėl vyro neištikimybės. 
2. Namų ruoša: Tačiau čia yra dviprasmiškai. Vienas tyrimas sako, jog dažniau poros skiriasi, jei namų darbus dalinasi (DELFI) kiti - tiesiog dėl įpročių skirtumų.
3. Dėmesio stoka/dingo jausmai: po keleto metų draugystės ar santuokos partneriai vienas kitam pradeda rodyti mažiau dėmesio, mažiau stengtis. Esu girdėjęs, kad viskas bus baigta, jei manysi, jog partneris yra savaime suprantamas dalykas ir visada bus šalia.

Dažnai prie minėtų problemų sukasi ir kitos priežastys - kitas asmuo, troškimas būti nepriklausomu, partnerio apsileidimas fizine prasme, priekabiai, lyginimas su kitais, ydos (alkoholis, rūkymas, narkotikai), nesutarimas su partnerio artimaisiais ir draugais, nepasitikėjimas. Labai keista, internete, mažai įvardinta priežastis buvo finansai...:)

Įdomus faktai: Poros dažniausiai išsiskiria pirmadieniais. Daugiausiai porų išsiskiria pirmąjį gruodžio pirmadienį, o mažiausiai - pirmąją Kalėdų dieną:)

Pasiskaitymui:
1. Love sessions
2. Cosmo
3. Ženklai, kada reikia skirtis (vyrams)
4. Rašo žmonės

kai virpa kojos

DAT MOMENT.
Kai apkabini žmogų ir jauti, kai jis suvirpa.
Kai gali tiesiog būti šalia ir nekalbėti.
Kai būnant šalia nėra laiko pojūčio.
Kai susiliečia nosies galiukai.
Kai pasakai pusė žodžio ir nebereikia sakyti toliau.
Kai naktį pabundi ir jauti šalia.
Kai pabučiavus kaklą - susigūžia.
Kai nėra netinkamo laiko.
Kai ryte pabundi su šypsena, nes naktį sapnavai.
Kai matai, jog vien buvimas šalia daro jus laimingus.
Kai rankų delnai ieško vienas kito.
Kai nosimi pakutena tau ausį.
Kai bučiuoja į plaukus.
Kai švelniai įžnybia į užpakaliuką.
Kai gauni žinutę su "pasiilgau".
Kai gauni mielą dovanėlę.

niekada nenuvertink dienos kol ji nesibaigė

Sėdžiu išsišiepęs dabar:) negaliu nustoti! Kokia miela staigmena:

kelionė

Visada galvojau, kad aš esu keliautojas. Tas žmogus, kuris mėgsta atrasti naujus tolius, naujus jausmus, potyrius, malonumus, ryšius, išgyvenimus. Ne tik gerus, bet ir blogus, nes tik tada gali įvertinti tinkamai, suprasti tikrąją šių dalykų prasmę. Tol kol randi tinkamą patiekalo skonį, turi jį pagaminti tūkstantį kartų. Ir tada gali mėgautis TUO skoniu.

Man atrodo, jog ieškau kažko, ieškau TO skonio. Ir niekad nesustoju. Manau, keliaudamas per gyvenimą, žmogus nori atrasti TĄ vietą, TĄ atradimą, TĄ salą, TĄ užuovėją, TĄ žmogų. Koks turėjo būti žmogaus džiaugsmas, kuris atrado naują salą? O to, kuris atrado visą žemyną? Koks turėjo būti Romeo jausmas, kai sutiko Džiuljetą? Koks turėjo būti Edisono jausmas, kai išrado elektros lemputę? Koks turėjo būti Kuko jausmas, kaip atrado Havajus? Tas jausmas turbūt ir veda mus į priekį, suteikia norą kasdien keltis iš lovos, dirbti, mokytis, kurti, mylėti, keliauti ir atrasti. Visada taip galvojau ir galvoju dabar. Manau, kad kiekvienas keliautojas turi rasti savo atradimą, savo užuovėją.

Pažvelgęs į savo kelionę, supratau kiek daug jau esu nuėjęs ir tuo pačiu - tiek daug dar liko nueiti, pamatyti, patirti. Juk dar neradau savo atradimo, savo užuovėjos. O gal radau, tik to nežinau? Kantrybės, kantrybės, kantrybės. Juk kantrybė, kartais yra stipresnė už drąsą. Dažnai sau tai kartoju. Svarbiausia, kad seniai supratau, kad vienintelis būdas nueiti ten kur nori yra nesustoti. Net jei ir kyla dvejonių, minčių, prisiminimų. Svarbiausia, eiti pirmyn. Žinoma, tų kelių yra daug ir tikimybė kad eini ne tuo keliu yra didelė. Tačiau visada yra kitas kelias, kuriuo gali pasukti jei supranti, kad ėjai ne tuo keliu.

Kas dar yra svarbu keliautojui? Turbūt bendrakeleivis. Ar jį turiu? Taip, visi turim. Ar esu jį atradęs? Nežinau. Galvodamas apie savo kelią, dažnai pagalvoju apie savo bendrakeleivį. Kartais atrodo, kad lyg ir einam kažkur šalia. Kartais lyg ir pamatom vienas kitą iš toli. Gal net pasakom vienas kitam pasveikinimą, palinkim geros kelionės ir einam toliau savo keliu. Gal aš einu dar ne tuo keliu? Gali būti. O gal mano bendrakeleivis eina ne tuo. Tik todėl mes dar nesupratom, kad mums reikia eiti vienu keliu. Nes taip rasim savo atradimą. Gal ne dabar, gal rytoj, o gal po 10 metų. Mes vistiek susitiksim. Ir tikrai žinosim, kad turim eiti kartu. Galbūt tada suprasim, kad mes ir esam vienas kito atradimai! Mes ir esam vienas kito TAS atradimas, TA sala, TA užuovėja. Manau, supratę tai, kartu pajausime tai ko ieškome. Pajausime tokią harmoniją. Tokį jausmą, kaip tada pajautė Kukas, Edisonas, Romeo ir Džiuljeta kartu. Įsivaizduoju koks tai bus jausmas. Kaip jūreivis, po devynių mėnesių jūroje, paliečia žemę. Kaip tas tobulas skonis, po tūkstančio bandymų paruošti patiekalą. Kaip maratono bėgikas, nubėgęs maratoną.

Tu - keliautoja, o aš - Tavo atradimas. Aš - keliautojas, o tu - mano atradimas. Aš kasdien kelsiuosi, eisiu, dirbsiu, kursiu, atrasiu. Kol mes susitiksim. Aš niekad nepavargsiu. Tau ir man reikia susitikti.

pirmas sniegas

Etta James... Muzika, kuri ir turi skambėti. Skambėjo daugeliui širdžių ir ausų, skamba ir dabar, jei tik pasirenkama teisingai.. Už lango, pirmosios snaigės šoka savo šokį ir niūrokas lietuviškų dirvonų peizažas po truputį tampa vis baltesnis ir baltesnis. Snaigės labai smulkios. Kol neįsijungia gatvės apšvietimas, jų visai nematyti. Tačiau lempų šviesoje, matosi greitas ir masinis jų kelias į žemę. Daug kartų norėjau pagauti snaigę, nes jos tokios gražios. Gražiausios tos didelės, kurios neskuba į žemę. Šitos, atrodo kaip eilinės snaigės, lekia kuo greičiau. O man patinka lėtasis snaigių šokis. Toks, kurio metu net gali matyti kaip jos mėgausi skrisdamos, sklęsdamos, šokdamos ore tarsi norėdamos pasirodyti. Gal tame ir yra prasmės - nukritusios ant žemės jos taps vienu dariniu - sniegu. Šaltu ir lipniu daiktu, kuriuo visi mėgavomės kol užaugom. Tik retas mūsų dabar gali imti ir taip mėgauti sniegu. O reikėtų, kaip smagų lipdyti sniego senį, daryti pilį, sniego angelus. Taip, gražiausios snaigės tos kurios neskuba, tos kurios mėgaujasi.

Dar gražios tos, kurias darydavom mokykloje iš popieriaus. Dideliai snaigei - didelis lapas, mažai - mažas. Tiesa, dideliai reikėdavo ir padidintos kantrybės - iškarpyti taip,kad išskleidus ji būtų graži nėra taip lengva. Regis dar turiu keletą išsaugojęs. Reiks pažiūrėti ir Tau parodyti. Tau tikrai patiktų. Atsimenu, kai buvau vaikas, atlošdavau galvą į dangų ir jausdavau kaip snaigės krenta man ant veido. Vėliau, kai paaugau, išmokau girdėti kaip sninga. Tam reikia susikaupti ir didelės tylos aplink. Tada girdi kaip snaigės tampa sniegu.

Šiandien reikėjo rinktis, ar arbatos puodelis ar vyno taurė. Nedvejodamas pasirinkau arbatą. Vynas vienas negeriamas, o arbata taip. Arbata universalus gėrimas, o vyną vienam gerti galima tik labai išskirtiniais atvejais. Bet Tavęs juk nėra šalia. Tad imuosi arbatos. Su ja gerai derėjo sumuštiniai su lašišą ir sumuštiniai su  dešryte. Desertui - sūreliai, šokoladiniai. Tau tikrai patiktų. Dar turim obuolių. Pats juos skyniau šiandien. Nepatikėtum, dar įsliuogiau į obelį ir skyniau. Mama nepasiekia tų esančių aukštai. Dėl to kad aš juos skyniau, jie dar skanesni. Patikėk. Mama gal ryt keps pyragą. Su cinamonu. Niam niam.

Nežinau ar gerai tas pirmas sniegas. Nespėjau pasidžiaugti geru oru. Nespėjau pasidžiaugti ir Tavim. Vasara praėjo labai greitai, o ir lietuviškas oras tam nepadėjo. Nors esu pasiilgęs sniego. Tam tikra prasme, sniegas man reikalingas. Gimiau labai snieguotą naktį. Gal tas ir įtakojo. Noriu baltų Kalėdų, o ne papuoštos eglutės ir pernykščių lapų akyse. Bet šiemet bus daug sniego. Tiesiog jaučiu. Nežinau tik dėl pačių Kalėdų. Sesė negrįš. Norėčiau Tave čia atsivežti. Kalėdos Druskininkuose labai jaukios. Šiltos. Čia tiesiog kvepia mandarinais. Ir cinamonu. Truputį gvazdikėliais. Bet tik jei virsim karštą vyną. Niam niam.

Žolė jau pasidengė sniegu. O šitos snaigės vis dar lekia tiesiai į žemę. Kažkaip nesimėgaudamos. Niekada nedarykim tokios klaidos. Neskubėkim. Šokim. Mėgaukimės. Kaip tos išdidžiosios snaigės. O dėl šokių... Aš Tave pakviesiu šokiui. Ir išmokysiu mėgautis. Viskuo.

prisimerkusios akys

Labas, kur tu?

Tomas žinojo ką tai reiškia. Ji galvojo pie jį ir norėjo pasimatyti. Tai padaryti, kartais būna sunku net ir tokiame juokingai mažame mieste kaip Vilnius.

Po nevykusių pusės metų santykių su Ugne, dabar jau jautėsi atsigavęs. Tik lydėjo kažkoks negeras jausmas prisiminus ją, kaip truputį prisvilę ryžiai sugadina visą puodą ir svilėsių kvapas jausis ne tik puodo dugne. Svarbiausias dalykas, kurį jam davė skaudus išsiskyrimas su Ugne, buvo ryžtas keisti savo požiūrį. Gyvenant teisingai, gyvenimas apsunkėja kur kas labiau nei gyvenant paprastai ir ilgainiui, norėdamas per anksti nesulaukti žilų plaukų ant savo galvos jis turėjo keistis. Nes būti teisingu žmogumi visuomenėje, kurioje jis gyveno buvo nepaprastai sunku. Todėl šį kartą jis skyrė daugiau laiko sau ir savianalizei. Tam, kad geriau suprastų save, savo poreikius ir galėtų geriau numatyti poelgius, jų priežastis ir savo jausmus, kurie kartais skeldavo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Kurių, kartais negalėdavo paaiškinti logiškais argumentais.

Dabar, Tomas jau buvo pasiveikinęs ir bučiniu apdovanojęs Eglę. Vat kokia gali būti paslaptinga ir netikėta trauka, šiai iš pažiūros paprastai dailiai būtybei. Pažiūrėjus iš šalies: mažutė, smulki, bet itin putliom lūpom, kas tikrai reiškia aistringą prigimtį. Tą Tomas buvo skaitęs kitados knygose, o ir pats įsitikinęs ne kartą praktikoje. Eglė jį traukė visaip kaip, su ja buvo lengva atsipalaiduoti, būti savimi. Ji spinduliavo moteriškumu ir niekas negalėjo to nuneigti. Eglei nereikėjo jokio teatro, raudonų kilimų. Jie tiesiog traukė vienas kitą. Tomas ne kartą ją erzino sakydamas, kaip taip ji jį galėjo įsižiūrėti. O nors tai buvo didžiausia tiesa, Eglė draugiškai pykdavo, kumščiuodavo jį į šoną ir žnaibydavo. Tai darydavo pati savęs klausdama, kaip greitai sugebėjo susižavėti šiuo vaikinu, kuriam tikrai nestigo narciziškų bruožų. Ją stebino, kaip galėjo juo susižavėti net būdama konservatyvaus ir stipriai uždaro būdo.

Tomas žinojo ir tai, kad geriausi santykiai yra tokie, kai sutinkami skirtingi žmonės, galintys papildyti vienas kitą. Vienas savo stipriosiomis pusėmis gali papildyti ir ištaisyti kito trūkumus ir atvirkščiai. Žmogus jau toks sutvertas - jei jau turi kokį bruožą, nors ir geras būdamas, gali stipriai perlenkti lazdą ir tapti net šiek tiek atgrąsiu. Kaip kad druskos perteklius patiekale - viską sugadina ir nebegalima valgyti.

Jam patiko jos netikėtas įžūlumas - jam paėmus ją už rankos, ji dailiai apsisukdavo ir pakeldavo jo ranką taip, kad gautųsi apkabinimas per pečius. Viens du ir Tomas jau ją apsikabinęs. Gudrus triukas ir jam tai labai patiko. O labiausiai jam patiko, kaip ji prisimerkdavo laukdama jo bučinio. Ji tikrai neužsimerkdavo, ji prisimerkdavo, kaip mažas vaikas prisimerkia ką tik paragavęs šokolado. Sudideliu pasimėgavimu, tarsi sakytum, jog ši akimirka turi sustoti. Taip žvelgiant į ją, Tomui pasirodydavo, jog gali padaryti ją labai laiminga. Tos primerktos akys jį patį darė laimingą. Jis suprato, kad nori tas akis matyti kuo dažniau. Kuo dažniau, beveik nuolat.

this is how you make video about country

losing myself - don't know why

dvejonės

Reikia dar alaus... siekdamas skardinės pagalvojo jis.
Et, pavasaris, jau greitai vasara. Tokie išvažiavimai padažnės: gamta, palapinės, jūra, open air'ai. Su savo bičiuliais visad smagu. Bet būtų dar smagiau, jei šalia būtų ta, apie kurią jis tiek galvoja.
Jei jei jei... Magiškas žodis, kaip ir O, BET, TAČIAU... Jau kurį laiką galvoja apie tai kas dedasi jo gyvenime... Jautė tą sumaištį, ypač po netikėtos pabaigos su Ugne.

Ugnė buvo labai patraukli, turėjo nerealias lūpas ir tokio šelmiško patrakimo. Ji jau seniai jam prijautė. Simpatizavo jai ir jis, bet galvodavo, kad ji ne jo nosiai. Kai santykiai su Egle buvo jau baigti, jis pradėjo susitikinėti su Ugne. Nors jam vis kildavo dvejonių ir jis niekaip nesuprato kodėl jį traukia tokio tipo moterys. Ugnė nebuvo protinga bendrąja prasme, nors su ja būdavo beprotiškai smagu. Ji buvo visiška priešingybė Eglei: nuo išvaizdos iki pokalbių. Su Ugne viskas buvo kažkaip labai buitiška, paprasta ir aišku.

Tuo tarpu Eglė, buvo svajotoja, puikiai išsilavinusi, apsiskaičiusi, graži ir dar puiki kulinarė. Tokia mergina, kuri puikiai tiktų į žmonas, o bet kuri mama būtų laiminga turėdama tokią marčią.Jai nieko netrūko ir jiems buvo kartu gera. Seksas buvo neblogas, nors pagerėdavo išgėrus. Puiki krūtinė ir išpuoselėtas užpakaliukas. O svarbiausia, kad išorė puikiai derėjo su vidumi: ji buvo gudri ir puikiai sutarė su visais. Kita vertus, ta vidinė Eglės dalis ir pakišo koją jų santykiams. Santykiai pašlijo, ji neskyrė pakankamai laiko jam, o to jam ypatingai reikėjo. Matyt, čia tas vyriškasis pradas, dominuoti santykiuose. Tiesiog jam pradėjo trūkti JOS. Tokia tyli ir rami buvo pabaiga.

Ir čia atsirado Ugnė. Savo žavia šypsena privertusi jį užsimiršti, savo rūpestingumu užėmusi tą laiką, kurio jam trūko. Atrodė viskas buvo gerai, bet matyt nebuvo lemta. Ji pasikeitė. Paskutiniojo pokalbio metu ji metė jį ant žemės, taip skaudžiai, jog jis nesuprato kas įvyko. Viskas, baigti planai važiuoti atostogauti, baigti planai prie jūros. Girdėjo įvairių gandų, kalbų apie ją, bet niekas ir nesužinos visko. Paliks tai savo viduje, tol kol nebus skauda. Juk ji taip ir nepasakė kodėl viskas baigta.

Ką gi, reikėjo grįžti vėl prie to jau nusibodusio vienišiaus gyvenimo. Sunkiausia suprasti kaip gali taip skirtingai klostytis gyvenimas.. Jo moksliniai darbai, karjera ėjosi visai kitaip nei asmeninis gyvenimas. Vienoje pusėje tvarka, lūkesčiai ir ambicijos, kitoje chaosas, nežinia ir... ir laukimas... Nusprendęs, jog dabar bus kitaip, jis neskubės. Kantrybė yra daug stipresnė nei drąsa..

- Ei, Tomai! Paduok ir man skarbę. Šaukia Jonas.
- Pats pasiimk, veltėdi. Atšauna jis. Vat kur vyras, tas Jonas. Atrodo, jog jam nesvarbu. Nėra ir nereikia. Taip turėtų būti ir man.

neskubėk

Slow down.. Neskubėk.. Kur tu skubi? Kur tu leki?


Ką bedarytum, galvok apie tai, kas vyksta čia ir dabar. Gyvenimas sudarytas iš daugybės akimirkų, tirpstančio sniego delne, šypsenos praeivio veide, miško kvapo, ledų vasarą, maudynių eketėj.

Negyvenk praeiti ar ateitimi. Tai kas yra dabar yra tikra. Aš paliečiu Tavo veidą. Tu nusišypsai. Užuodžiu Tavo kvapą. Taip kvepia laimė.

Niekur neskubėk ir mėgaukis gyvenimu. Lietus lyja: girdėk jį, užuosk jį, pajusk jį. Pastovėk po lietumi, įšok į balą. Juk paskutinį kartą tai darei tik vaikystėje.

Pabaik kiekvieną dieną ją išnaudojęs. Palik ramybėj televizorių, palik ramybėje kompiuterį. Nesėdėk namie. Pasiimk telefoną ir paskambink žmogui, kuriam neskambinai jau seniai. Susitikit, juk ne veltui jis tavo telefono knygoje.

Užmik ramus ir laimingas. Ši diena buvo gera. Padariau viską ką galėjau. Aš neskubėjau, aš gyvenau. Nusišypsok. Prieš užmigdamas pagalvok. Rytoj bus kita diena - nėra kur skubėti.

Stiprioji lytis

Koks turi būti vyras šiais laikais, kai moterys bet kokia kaina nori tapti savarankiškesnės, dalis jų, nebemėgsta romantikos, nori pranokti vyrus. Pop žvaigždės, spauda formuoja vyro ėdikės, MAN-EATER, independant woman kultą - kur moterys yra stiprios, laisvos, nepriklausomos. Jos viską gali padaryti pačios, uždirba daugiau ir užima įtakingesnę padėtį visuomenėje nei vyrai. Sunku įvertinti, ar tai visgi yra gerai ar blogai, procesas vyksta sava eiga, žiniasklaida neatsilieka, o viešojoje erdvėje vis daugėja pamąstymų kur dingo tikrieji VYRAI.

Yra geras posakis - kas per daug - tas nesveika. Nors regis, net pakeliui į nepriklausomos ir savarankiškos moters idealą, pačios moterys kartais atrodo labai keistai. Kodėl? O todėl, kad populiariausiuose moterims skirtuose žurnaluose rašomi patarimai kaip pamaloninti vyrą, kaip rasti tą VIENINTELĮ, kaip sutarti su juo, kaip išspręsti ginčus, pagaminti nerealią vakarienę jums abiems, kaip būti TA vienintele ir kitų įvairiausių dalykų. Bet ar tai ne kryptis į visai priešingą pusę, ne ten, kur stovi nepriklausomos moters siekiamybė. Tad manau iš tikrųjų moteris orientuojasi į lygiateisiškumą, o ne norą dominuoti ar būti stipresnėmis. Tai ne tik apie lygias politines, socialines teises ar tai, ką motulė gamta davė vyrams, o ką moterims. Moteris ir vyrai visada liks moterimis ir vyrais, JIN ir JAN - dvi dalys, du magnetai, dvi ašys, kurios viena kitą papildo, viena be kitos negali.

Tai visgi, kas yra stiprioji lytis? Nuo amžių senųjų, stipriąja lytim buvo laikomi vyrai ir niekas nekvestionavo to. Iš tiesų, vyrams gamta numatė medžiotojo dalią - jų raumenys vystosi geriau, jie fiziškai stipresni - tai ko gali prireikti kiekvienoje medžioklėje. Tuo tarpu moterys - rinkdavo uogas, žvejodavo, bet VISADA būdavo šalia. Visai neseniai, skaičiau vienos stipriai į feminizmą linkusios moters straipsnį, apie tai, kad iš tikrųjų moteris yra stiprioji lytis, o ne atvirkščiai. Buvo pateikta daugybė faktų patvirtinančių šį teiginį: moterys rečiau žudosi, yra pakantesnės skausmus, moters būtybė pratęsia visą žmogiškąją liniją. Niekuomet neprieštaraučiau tokiems teiginiams, tačiau straipsnyje, tyčia ar netyčia buvo nustumti į šalį vyrai. Ir tai ne dėmesio trūkumas, tai tiesiog objektyvumo trūkumas. Manau, iš tikrųjų nėra stipriosios lyties, nebent kai kalbame apie fizinę jėgą, kuri nebėra tokia gyvybiškai svarbi kaip daugybę amžių prieš tai. Nėra tokios savokos, kai kalbame apie visuomenę, kuri mus supa dabar.

Grįžtant prie klausimo kur dingo tikrieji vyrai, turiu pripažinti, kad vyrai nedingo. Vyrai, prisitaikė. Minėtas JIN ir JAN yra visiškai lygūs - dvasinė, fizinė pusiausvyra. Kas atsitinka, kai pusiausvyra pasikeičia? Viskas griūva. Dėl to, be abejonės, kažkam reikėjo keistis:) bet nekreipiu visų plojimų vyrams, jokiu būdu. Mums tenka gyventi tokiais laikais, kai tradiciją stipriai įtakoja pokyčiai. Moterys tapo savarankiškesnėmis, vyrai prisitaikė. Liaudyje sakoma - vyrai subobėjo. Taip, tikrai, subobėjo. Jau dažniau žiūri melodramas kartu su savo antromis pusėmis, labiau prisižiūri, domisi mada, pasikeitė eibė dalykų. Antai Švedijoje į klubą eina vaikinai, kurie tikrai nemažai išsidažę, Vokietijoje - plaukuota krūtinė neabejotinai skutama. Galima istoriją tęsti ir tęsti, bet manau, svarbiausi klausimai jau atsakyti.

Moterys turi daugybę stipriųjų pusių, kaip ir turi vyrai. Nesistenkim vieni kitų pakeisti, nes geriausias derinys visada žaidžiamas dviese. Kas nori tikros moters, tokią tikrai ras - nes tikros moterys žino, kad geriausias ginklas yra ne stiprybė, o moteriškumas. O norinčioms surasti tikrą vyrą, verčiau ieškokite parke, sporto klube ar bibliotekoje, ten jų koncentracija didesnė nei klube ar soliariume.

vyrai: valgyt, miegoti, apkabintam

ko reikia vyrams? girdėta tema? Net neabejoju. Daug rašyta ir skaityta tema. Bet va, jei gyveni įtemptu režimu, daug dirbi - jam visiškai patinka labai paprastų trijų poreikių - maisto, miego ir žmogiškos šilumos:)

- Valgyti: vyrai valgo visur ir nuolatos. Medžiagų apykaita prisitaikiusi atlaikyti daugiau nei moters - taip pat, kaip vyrai gali absorbuoti didesnius alkoholio kiekius, taip ir gali suvirškinti daugiau. Duokit man mėsos! Tikrai girdėtas pasakymas. Manau, jis net iš tų laikų, kai vyrai ir moterys gyveno olose ir mėsa ant stalo reiškė ne tik sėkmingą medžioklę bet ir pakankamą apsirūpinimą ne tik dėl alkio, bet ir išgyvenimą tau ir tavo šeimai.

- Miegoti: esu girdėjęs, Vidmantą Urboną sakant, jog kiekvienas žmogus turi savo paros ciklą ir gali išsiaiškinti, kokio miego laiko jam reikia per parą. Tuo net neabejojau. Bet kai jis pasakė, jog čempionatų metu, jo miego ciklas trukdavo vos dvi valandas, net atsistojau. Tiek jam užtekdavo pailsinti raumenis ir protą, bei pasimasažuoti. Dabar daugybė žmonių sako: reikia miegoti 6 7 8 9 ar 10 valandų. galiu pasakyti, kad jokie moksliniai tyrimai to nustatyti negali, nes esam individai tuo, kad mūsų režimai skirtingi, mityba kitokia ir taip kaip išnaudojame savo energiją dienos metu. Miegokit kiek jums reikia:) o man produktyviai dienai reikia maždaug 7-8 valandų :)

- Miegoti apkabinam. Jei paklaustumėt bet kurio vyro, didžioji dauguma jums tai patvirtintų. Tai sieju ne tik su šilumos, artumo, meilės poreikiu. Aišku, niekas nepranoks mylimosios šalia. Bet jei esi vienišas, tiesiog miegoti ne vienam yra tikra euforija. Žmogus yra socialinė būtybė, tad jam labai svarbu jaustis ne vienišam. Taip ieškome bendraminčių, įsiliejame į kolektyvus, būrelius, lankome šokius ar einame į kiną. Žmogui yra įgimtas bendruomeniškumo jausmas. Žmogui lemta būti ne vienam. Todėl, miegant jausti moters apkabinimą ar pačiam laikyti apglėbus miegančią moterį yra kažkas nepaprasto.

Gerai maitinkitės, miegokite kiek norite ir suraskite žmogų, su kuriuo gera ne tik miegoti, bet su kuriuo gera ir atsibusti.

ar girdi?

Su ausinuku, namie, gatvėje, troleibuse, visur.
Sava muzika, radijas. Mp3 grotuvas, telefonas, planšetė.
Dirbant, einant, bėgiojant, važiuojant.
Ar neatsibodo?

Atsisėsk ant suoliuko, ant žolės, ant bardiūro, ant kelmo, betkur.
Išjunk ausinuką. Išgirsk.
Vėjas, paukščiai, žolė, praeiviai, upė, lietus.
Lapai, tėkmė, skruzdėlės, batai, užtrauktukas. Gyvenimo muzika.
neatsibos niekada. Sustok. Paklausyk. Taip groja viskas aplink tave. Taip groji tu.

Vieną naktį

- Tomai!!!!

- Tomai!!!!! – atsigauk gi, šiandien reikia pasitūsinti, - sako Marius.

- Negaliu, esu pavargęs.

- Nagi, ten bus daug panelių!

- Na žiūrėsim.

Šiandien, nėra didelės progos, bet bus vakarėlis klube, sako daug žmonių eis. Esu pavargęs ir einu tik prasiblaškyti. Prieš tai – apšilimas namuose... Jis dažnai privalomas, nors tai panašu buitišką gėrimą, bet daug kas iš mūsų bendraamžių taip daro. Gersim brendį, tikriausiai tokį, kokiam dabar akcija. Nesam išlepinti, nesipuikuojam prekių ženklais. Svarbiausia mums mūsų draugai – o kiti tik dėl vaizdo, tad kam čia puikuotis. Visi vieni kitus pažįstam 10 metų ar daugiau. Tikrai nieko nenustebinčiau nei Gloria buteliu, nei Ballantine‘su – jie visi veikia panašiai.

Marius skubina išgerti – matau, jam šiandien puiki nuotaika. Aš pristabdau, nenoriu apspangęs įteiti į klubą – pusė objektyvumo dingsta. O taip būna labai dažnai – pre-party neatsiejama vakarėlio dalis. Pirmą taurę išgeriam labai greitai. Kalbam nesamonęs – merginas, papus, „garsenybes“. Tardamas žodį „garsenybė“ visada pridedu šlakelį ironijos ar sarkazmo. Nėra daug tokių mūsų gimtinėje. Kiti tik spalvotos papūgos, bandantys apsimesti tuo kuo nėra.  Visaip gretinasi prie naudingų žmonių, kad tik jų aplankytų vakarėlių, pristatymų ar atidarymų sąrašas būtų kuo ilgesnis. Juk tokiuose renginiuose visada būna gėrimų ir maisto, o svarbiausia – nemokamai. Tas gimtasis mentalitetas visada pasižymi gobšiškumo prieskoniais – jei yra, imu ir neklausiu. Kuo daugiau, tuo geriau. Tuo tarpu tikros garsenybės elgiasi visai kitaip. Jie pasivaišina taure gėrimo ir šiek tiek užkanda.

Išgeriu antrą taurę brendžio su kola ir pasiūlau gerti gryną – tik užsigeriant. Visi entuziastingai palaiko – taip greičiau geriasi ir į miestą išeisime ne 2 nakties. Anksčiau išeiti geriau, nes vėliau – daugiaisiai blaškosi girtų ir pavargusių žmonių veidai. Nenoriu, kad ir mano veidas taip atrodytų. Brr... Esu pridaręs daug kvailysčių tokioje būsenoje. Nors kita vertus – o kas ne?

Jau matau kam kablys – Andrius išgeria pirmas ir ragina kitus gerti. Tikrai bus smagutis šiandien. Vėl pasigaus pirmą pasitaikiusą mergaitę ir pradėsi eilinį loterijos žaidimą – ką galime nuveikti šią naktį. Kas keisčiausia, jo strategija griebti pirmą į jį pažiūrėjusią, visai sėkmingai klostosi. Ne kartą pirmas atsisveikina ir lekia į bet kurį rajoną, bet kokį butą su mergaite, kuria kaip ir jam trūksta meilės.

-    Kviečiam gal taksą? – paklausiu.

- Na dar po pora ir kviečiam. Susikena Marius.

- Čiki.

Jau jaučiu šilumą savo kūne ir lengvą apsvaigimą. Šiaip keista, dažniausiai reikia kur kas daugiau išgerti. Bet ši savaitė buvo sunki, tad brendis veikia sparčiau. Nueinu į kambarį ir suvalgau vitamino C. Skaičiau, kad jis skaido alkoholį. Grįžęs išgeriu dar vieną stopkę – tai planas nepasigerti. Anksčiau, turėjau labai juokingą įprotį ar tradiciją. Kai jausdavausi jau išgėręs arba girtas ir pamatydavau save veidrodyje, sakydavau: Tomai, jau pasigėrei! Nusišypsodavau pats sau ir nueidavau savo keliu. Juokinga.

Prie klubo nemenkas šurmulys. Mes kaip visada ateinam vėlai, bet ne per vėlai. Vakarėlis pačiam pike – rankos į viršų ir mes jau sukūryje. Pirmu taikymu eini prie baro. Net nepažvelgęs į susirinkusiuosius. Tik jaučiu, kad kai kurių žvilgsniai įbesti į mane. Man neįdomu priežastys dėl kurių į mane žiūri, jos gali būti tegiamos, jos gali būti neigiamos, tačiau man bet kurie žvilgsniai suteikia dar daugiau pasitikėjimo. Daugiau šypsausi ir laikausi oriai arba šoku smarkiau nei įprastai. Prie baro daug nesvarstau užsisakau longisland ir belaukdamas įbedu žvilgsnį į šalia stovinčios panelės iškirptę – ji traukia akį. Nelaukdamas kol ji galėtų mane sugėdinti arba nusisukti, tariu:

-  Atleiskite man už spoksojimą, tai traukia vyrus kaip magnetus.

- Žinau. – atsako ji.

- Ir tuo naudojaties!

- Žinoma, tai galingesnis ginklas už geriausią makiažą.

-          Makijažas manęs nedomina – ryte jo nelieka. Tai ištaręs demonstratyviai nusijuokiu. Ji irgi nusijuokia, mano tiesmukumas jai patinka. Kalbantis jau liečiu jos ranką – ji neprieštarauja. Net prieina arčiau, kad galėtų mane geriau girdėti. Tai panašu į tai ką rašė Beigbederis savo knygoje – žingsnis žengtas, o ji nieko prieš žingsniuoti toliau.

Aš gaunu kokteilį. Jis milžiniškas. Priglaudžiu jai prie pilvo:

-    Nori paragauti?

Ji nenuleisdama akių sugauna šiauduką lūpomis ir paragauja.

- Neskanu. Kaip gali tokį gerti?

- Pirmas gurkšnis neskanus, tačiau jei jis gerai padarytas, negali iširti nė vieno iš komponentų. Todėl jo skonis išskirtinis.

- Įdomu.

- Nemeluok, einam pašokt. – net nelaukiu atsakymo, padedu kokteilį ir paėmęs už rankos tvirtai parodau ku eiti. Ji seka iš paskos. Net nesuvirpina rankos, tik stipriau įsikimba.

- Aš nelabai gera šokėja. – sako į ausį man.

- Palik tai man.

Muzika visai nebloga. O ir ji juda visai neblogai. Ji... Dar nežinau jos vardo. Bet gal tai ir nesvarbu? Greičiausiai matau ją pirmą ir paskutinį kartą. Gal. Užleidžia mano mėgstama dainą ir aš paleidęs jos liemenį iškeliu rankas į viršų. Mmm. Viskas veikia. Marius buvo teisus, geras vakarėlis. Paimu ją už rankos ir grįžtame prie baro – klube karšta – norisi atsigerti. Pavaišinu ją savo kokteiliu, tačiau neketinu jai pirkti atskiro. Senas triukas. Manau, tai nėra gera tendencija, kai vyrukai perka kokteilius panelėms, nors ir pats mėgstu vaišinti. Tai lyg mažas kyšis, kad visi atsiplaiduotų. Tuo tarpu sutikusiuos gauti kokteilį merginos laiko tai mandagiu gestu arba proga nemokamai išgerti. O vyrai....o vyrai manau nupirkę kokteilį šiek tiek sukelia savo lūkesčius ir pradeda kažko tikėtis: jei mergina sutiko išgerti, gal sutiks ir daugiau ką nors. Ką nors!!! Tuo tarpu aš nesileidžiu į spėliojimus. Leidžiu sau ir pavaišinti, leidžiu ir merginai pasireikšti. Kalbos lieka kalbom, o mano ranka jai ant klubo.

-   Tomuti!!!!! – rėkia Marius. – Štai kur tu!!!

- Ha ha, taip, spendžiu spąstui, šiai dailutei. Ir paglostau ją per pečius. Ji tai girdėjo, maloniai nusišypso Mariui ir pastveria mano ranką.

- Tai aš jam paspendžiau spąstus. – Sako ji. – Tik jis nežino, kad aš vilkas, o jis mano grobis.

Visi nusijuokiam, Marius kvatoja net nesustodamas, tai pralinskmina ir mane. Ji kietesnė nei aš galvojau. Vakaras bus nuostabus. Net neabejoju.

Istorija yra sukurta, visi atsitikimai sugalvoti.

Trumpa odė moteriai

Tiesiog. Moters diena. Laikas mikriuke turi būti išnaudotas prasmingai.

Trumpa odė moteriai

Tu alsuoji moteriškumu.
Jei būtum motina, turėtum daug gražių vaikų.
Jei būtum vieniša mama, užaugintum gerą žmogų.
Jei būtum amazonių genties narė, būtum jos vadė.
Jei būtum mylimoji, jis būtų mylimiausias.
Jei stipriai mylėtum, mylėtų besąlygiškai.
Jei viską atiduotum, gautum dvigubai atgal.
Jei būtum poetė, atskeistum jausmų tyrumą.
Jeigu tapytum, nupieštum šedevrą.
Jei būtum mūza, menininkai kurtų kasdieną.
Jei būtum rašytoja, tai skaitomiausia pasaulyje.
Jei būtum vadovė, geriausiai valdytum komandą.
Jei būtum meilužė, tai tik karaliaus.
O jeigu gražuolė, tai gražiausia pasauly.
Jei tarnautum kariuomenei, uniforma tau tiktų.
O jei kulinarė, visi tik girtų.
Tu moteris - tokia vienintelė.
Tu alsuoji moteriškumu.

ko vyrams reikia iš moterų?

Pripažinsiu, suglumau, kai gavau tokį klausimą iš savo klasiokės. Negalėjau iškart atsakyti. Gerai, kad klausimas buvo žinutėje, tad turėjau laiko pasvarstyti. Visada galvojau, kad visi straipsniai apie tai ko nori vyrai ar moterys, ar sutampa jūsų zodiako ženklai ir panašūs yra visiška nesąmonė skirta moteriškiems žurnalams. Bet kad ir kokia nesąmonė tai būtų - paskaičius, vistiek surasi kažką kas tinka. Taigi, kurį laiką  pamąstęs, sudariau šiokį tokį sąrašėlį. Žinoma, jokiu būdu nesakau, kad tai tinka visiems vyrams, bet mano nuomone, tai vieni iš pagrindinių vyrų poreikių susijusių su moterimis. Jokių alaus atnešimų čia nėra, tai tinginių išmislas (nebent juokaujant arba kai vyrai lieka vieni). Nors tai ne tik tinginių išmislas - tai labai priklauso nuo auklėjimo - jei anksčiau namie viskas būdavo paduota, tai ir dabar vyras tikėsis kad viskas bus padaryta, atnešta, paruošta ir sutvarkyta. Bet gana apie tai, ko reikia vyrams iš moterų:

1. Labiausiai vyrams iš moterų reikia šilumos. Tokios šilumos, kurią gali suteikti tik moteris. Froidas iškart pasakytų - tokios šilumos, kokią suteikdavo vyrui jo mama. Paprastas apkabinimas sustabdydavo kūkčiojimus ir ašaras, nes moters/mamos glėbyje vyras/vaikas jaučiasi saugiausiai. Tas apkabinimas turi tokį didelį poveikį, kad nejučiom vyrai siekia jo ir dabar. Bet apkabinimas susijęs ne tik su saugumu, nors turbūt daugiausiai su juo. Šilumos perdavimas arba dalijimasis ja. O kartais vyras nori tiesiog atsibusti ne vienas. Nes dviese - šilta, dviese - gera. Nebūtinai kalbant apie fiziologinę šilumą:) taip pat, šiame punkte būtinai reikia paminėti namų šilumą. Kodėl? Ogi todėl, kad moteris, būtent moteris siejasi su namų židiniu. Nereikia toli žiūrėti - lietuvių mitologijoje - ugnies deivė ir namų židinio globėja yra moteris. Todėl šį vyrų poreikį tvirtai laikau svarbiausiu.

2. Sekso. Taip, sekso ir dažniausiai daug sekso. Lygiai taip kaip ir moterims to reikia. Niekas negalėtų nuginčyti priešingai. Tai slypi mūsų ląstelėse, mūsų genuose, MUMYSE :) galbūt moterims tai būna cikliškai, tuo tarpu vyrams nuolatos. Vyrai dažniau galvoja apie seksą, vyrai greičiau susijaudina, moterys šiuo atveju stipresnės:) tiesa, situacija šiek tiek pasikeičia ties 40 gyvenimo metais, vieniems gal vėliau - poreikis seksui sumažėja. Kartais dėl vienų aplinkybių - vaikų, buities ar kitų, o kartais vien nuo minčių apie sutrikusią erekciją. Taip, tokia žiauri ir statistika - net 50 procentų vyrų nuo 40 metų patiria panašių sutrikimų. Tačiau mes vis dar apie vyrų poreikius. O kalbant apie juos - motulė gamta ir čia stebina - juk erekcijai nerūpi nei vieta nei laikas. Svarbiausia - noras :)

3. Palaikymo ir supratimo. Taip, tai irgi vienas svarbiausių vyro poreikių. Tai ko jam reikia iš artimo žmogaus. O svarbiausiai iš artimiausio. Visada jaučiau, vyrų galvoje ir širdyje visada slypi vienokios ar kitokios ambicijos, tikslai, kurių siekdamas jis gali eiti visiškai vienas prieš visą sistemą, net jei visi sakys, kad jis klysta, net jei visi bus prieš. Tačiau net šviesiausią dieną galima pasiklysti, ir kai atsiranda dvejonės, ar net kai jų nėra - moters palaikymas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kurie niekada neleis susvyruoti, duos energijos ir drąsos nesustoti, įkvėps. Įkvėps kaip Leonardą da Vinčį įkvėpė Mona Liza. Tokia jau tiesa, net  geriausiems reikia mūzos, reikia palaikymo ir supratimo.
Jei manote tai labai sudėtinga, pradėkite nuo mažesnių dalykų. Net ir maži padrąsinimai turi didelės galios - paprasti žodžiai, kaip "ką aš daryčiau be tavęs", "tu nuostabus" gali pakeisti ne tik nuotaiką, bet ir sustiprinti ryšį tarp partnerių. Tačiau, reikia nuolat domėtis, ką jis daro ir ko jis siekia - kad galėtum padrąsinti - "tau pavyks", "tu esi pats geriausias jų pasirinkimas" ir panašiai. Su vyru reikia kalbėtis - jam reikia kalbančios moters, kalbančios su saiku:)

4. Vaikų. Žinoma, skirtingiems vyrams, skirtingu metu, skirtingom aplinkybėm. Tačiau, niekas nepaneigs - vaikai yra bet kurio žmogaus gyvenimo įprasminimas ir įamžinimas. Vieniems tinkamas laikas yra dabar, kitiems - per 30 metų, kitiems dar vėliau, tačiau neabejoju, kad tas laikas visada ateina. Nors visi keikiasi, po skrydžio šalia mažų vaikų, tačiau net stipriausi vyrai gali pradėti kalbėti juokingu tonu, kai mažis didelėm akim tiesia į jį rankas. Ir žinoma, maži vaikai užauga, o augdami neša džiaugsmą, kurį mato vaikas, žiūrėdamas į mamos ar tėčio akis. Tą džiaugsmą linkiu patirti visiems:)

O pabaigai, su humoru:  http://linksmas.net/kaip-padaryti-moteri-laiminga-t26991.html

Taip, kad vyrui visada duokite:
1. Sekso
2. Karšto maisto
3. Šalto alaus:)

O jei paklausit kokios moters reikia vyrui? Kaip Jolė Šaunuolė sako: Vyrui reikia damos svečiuose, šeimininkės virtuvėje ir kekšės lovoje. Manau, klausimų nėra:)


Sėkmės:)

Kartą pavasarį

- Labas, aš Marius.
- Labas, aš Akvilė.

Pagalvojau oho.. Nieko nesakydamas paėmiau už rankos ir pradėjau vestis link klubo. Sakiau susipažinsim vėliau, turi manim pasitikėti. Mums suvedė mano bendradarbė, tad tikrai nėra ko bijoti. Bet tu ir nebijai. Šypsaisi ir paklūsti vedimui.

- Ar mėgsti šokti?
- Mėgstu. Bet gal pirmiau atsigeriam po kokteilį?
- Kodėl gi ne..

Klube pilna žmonių, muzika labai garsi, bet supažindinu tave su savo draugais. Tau nusisukus jie man sako, kad tu labai graži. Atsakau jiems, kad žinau tai. Pažiūriu į tave. Tu šypsaisi. Kai sumoku už kokteilius, tu reikalauji duoti pinigų.

- Nieko tokio, vaišinu.
- Ne, aš pati galiu nusipirkti kokteilį.
- Nesvarbu, aš jau sumokėjau.
- Kitus aš pirksiu.

Įdomu. Seniai taip buvo. Bet iškart dedu tau pliusą - visos klykia kaip jos yra lygios vyrams, bet reta kuri to nori iš tikrųjų. Kviečiu šokiui, tu šelmiškai nusišypsai. Suprantu tai kaip TAIP. Muzikos negirdžiu. Tai paskutinis dalykas, apie kurį dabar galvoju. Matau tave. Tau patinka šokti, o man patinka vesti. Galėčiau prisiekti, kad šokam ne pirmą kartą, nors ką tik susipažinom. Mes puikiai praleisim laiką kartu. Mes tinkam vienas kitam.

Nueinam išgerti dar po kokteilį. Ech, net mano juokeliai tau patinka. Jaučiuosi kaip būdamas gidu Vilniuje. Tu juk čia nebūni, neturi draugų. Bet dabar turi mane, todėl prieš akis piešiu gražius vaizdus. Išgeriam, einam dar pašokti. Aš tave liečiu, tu mane. Gražus vakaras, net nenoriu kad jis baigtųsi. Noriu dar kalbėti, dar šokti, dar būti, dar tavęs...

- Žinai, tau reikia pasidaryti sąrašą.
- Kokį sąrašą?
- Ką tau reikia padaryti Vilniuje.
- Tam reikia sąrašo?
- Taip, turiu keletą minčių.
- Na gerai, ryt pradėsim sąrašą.
- Puiku.

Naktis jau eina į pabaigą. Apkabinu tave už liemens ir vedu lauk.
- Na, kur tu čia apsistojusi?
- Čia prie Operos.
- Gerai, eime.
- Aš žinau kur namai, tau nereikia manęs lydėti.
- Neišsisuksi, vėlyva naktis, o man kaip tik norisi pasivaikščioti.
- Na kaip nori.

Prie namų mes sustojam. Dar truputį pašnekam.

- Malonu buvo susipažinti.
- Man irgi.
- Džiaugiuosi, kad Eglė mus suvedė. Rytoj nepamiršk, turim pradėti sąrašą.
- Taip, būtinai.

Apsikabinam. Pakštelėju į žanduką. Tu užbėgi laiptais. Aš palaukiu, kol įeisi į namus. Apsisuku ir einu link namų. Einu ir šypsausi. Kažkodėl esu laimingas. Geras jausmas. Rytoj pradedam sąrašą.