Su ausinuku, namie, gatvėje, troleibuse, visur.
Sava muzika, radijas. Mp3 grotuvas, telefonas, planšetė.
Dirbant, einant, bėgiojant, važiuojant.
Ar neatsibodo?
Atsisėsk ant suoliuko, ant žolės, ant bardiūro, ant kelmo, betkur.
Išjunk ausinuką. Išgirsk.
Vėjas, paukščiai, žolė, praeiviai, upė, lietus.
Lapai, tėkmė, skruzdėlės, batai, užtrauktukas. Gyvenimo muzika.
neatsibos niekada. Sustok. Paklausyk. Taip groja viskas aplink tave. Taip groji tu.
Oii, Mindaugėli, KAIP teisingai viską parašei.
AtsakytiPanaikintiApie tai pastaruoju metu mąstau daug ir aš..
Žmonės taip pripratę prie triukšmų, kad, rodos, bijo tų natūralių-pirmapradžių garsų iš gamtos.. Bijo tylos, nes būtent tyloje geriausiai ir pamatai savąjį chaosą (ir tuomet tarsi reikia pradėti kuoptis, ar ne..).
Į-(si)klausyti.. ne tik gyvenant intercijos triukšmingume - štai kas išties nepamaišytų.
Ir toliau (tokius dalykus) (pa)STEBĖKI.
Labai taikliai pastebėta...:)
AtsakytiPanaikintina tokia šių dienų realybė - reikia išeiti į miestą ir pamatysi:) man pačiam patinka muzika, bet dažnai nutolstame nuo svarbiausių dalykų ir užsirakiname savotiškame skaitmeniniame kambaryje, o gyvenimo muzika nenustos groti niekada, tereik atidaryti kambario duris:)
AtsakytiPanaikinti... ir išjungti 523 kabineto kolonėles, kad tinkamai įsiklausytumei į (įjungtą) burzgiantį tamstos palikimą ;]]
AtsakytiPanaikinti//
o jei rimtai.
tikroji muzika, man rodos, gimsta vienumoje, kur nors gamtos paūnksmėje, kur tik tu ir tu. net tavo minčių nėra. tik esatis.
tokie išjausti-vidiniai "koncertai" - geriausi sielos vitaminai..