Stiprioji lytis

Koks turi būti vyras šiais laikais, kai moterys bet kokia kaina nori tapti savarankiškesnės, dalis jų, nebemėgsta romantikos, nori pranokti vyrus. Pop žvaigždės, spauda formuoja vyro ėdikės, MAN-EATER, independant woman kultą - kur moterys yra stiprios, laisvos, nepriklausomos. Jos viską gali padaryti pačios, uždirba daugiau ir užima įtakingesnę padėtį visuomenėje nei vyrai. Sunku įvertinti, ar tai visgi yra gerai ar blogai, procesas vyksta sava eiga, žiniasklaida neatsilieka, o viešojoje erdvėje vis daugėja pamąstymų kur dingo tikrieji VYRAI.

Yra geras posakis - kas per daug - tas nesveika. Nors regis, net pakeliui į nepriklausomos ir savarankiškos moters idealą, pačios moterys kartais atrodo labai keistai. Kodėl? O todėl, kad populiariausiuose moterims skirtuose žurnaluose rašomi patarimai kaip pamaloninti vyrą, kaip rasti tą VIENINTELĮ, kaip sutarti su juo, kaip išspręsti ginčus, pagaminti nerealią vakarienę jums abiems, kaip būti TA vienintele ir kitų įvairiausių dalykų. Bet ar tai ne kryptis į visai priešingą pusę, ne ten, kur stovi nepriklausomos moters siekiamybė. Tad manau iš tikrųjų moteris orientuojasi į lygiateisiškumą, o ne norą dominuoti ar būti stipresnėmis. Tai ne tik apie lygias politines, socialines teises ar tai, ką motulė gamta davė vyrams, o ką moterims. Moteris ir vyrai visada liks moterimis ir vyrais, JIN ir JAN - dvi dalys, du magnetai, dvi ašys, kurios viena kitą papildo, viena be kitos negali.

Tai visgi, kas yra stiprioji lytis? Nuo amžių senųjų, stipriąja lytim buvo laikomi vyrai ir niekas nekvestionavo to. Iš tiesų, vyrams gamta numatė medžiotojo dalią - jų raumenys vystosi geriau, jie fiziškai stipresni - tai ko gali prireikti kiekvienoje medžioklėje. Tuo tarpu moterys - rinkdavo uogas, žvejodavo, bet VISADA būdavo šalia. Visai neseniai, skaičiau vienos stipriai į feminizmą linkusios moters straipsnį, apie tai, kad iš tikrųjų moteris yra stiprioji lytis, o ne atvirkščiai. Buvo pateikta daugybė faktų patvirtinančių šį teiginį: moterys rečiau žudosi, yra pakantesnės skausmus, moters būtybė pratęsia visą žmogiškąją liniją. Niekuomet neprieštaraučiau tokiems teiginiams, tačiau straipsnyje, tyčia ar netyčia buvo nustumti į šalį vyrai. Ir tai ne dėmesio trūkumas, tai tiesiog objektyvumo trūkumas. Manau, iš tikrųjų nėra stipriosios lyties, nebent kai kalbame apie fizinę jėgą, kuri nebėra tokia gyvybiškai svarbi kaip daugybę amžių prieš tai. Nėra tokios savokos, kai kalbame apie visuomenę, kuri mus supa dabar.

Grįžtant prie klausimo kur dingo tikrieji vyrai, turiu pripažinti, kad vyrai nedingo. Vyrai, prisitaikė. Minėtas JIN ir JAN yra visiškai lygūs - dvasinė, fizinė pusiausvyra. Kas atsitinka, kai pusiausvyra pasikeičia? Viskas griūva. Dėl to, be abejonės, kažkam reikėjo keistis:) bet nekreipiu visų plojimų vyrams, jokiu būdu. Mums tenka gyventi tokiais laikais, kai tradiciją stipriai įtakoja pokyčiai. Moterys tapo savarankiškesnėmis, vyrai prisitaikė. Liaudyje sakoma - vyrai subobėjo. Taip, tikrai, subobėjo. Jau dažniau žiūri melodramas kartu su savo antromis pusėmis, labiau prisižiūri, domisi mada, pasikeitė eibė dalykų. Antai Švedijoje į klubą eina vaikinai, kurie tikrai nemažai išsidažę, Vokietijoje - plaukuota krūtinė neabejotinai skutama. Galima istoriją tęsti ir tęsti, bet manau, svarbiausi klausimai jau atsakyti.

Moterys turi daugybę stipriųjų pusių, kaip ir turi vyrai. Nesistenkim vieni kitų pakeisti, nes geriausias derinys visada žaidžiamas dviese. Kas nori tikros moters, tokią tikrai ras - nes tikros moterys žino, kad geriausias ginklas yra ne stiprybė, o moteriškumas. O norinčioms surasti tikrą vyrą, verčiau ieškokite parke, sporto klube ar bibliotekoje, ten jų koncentracija didesnė nei klube ar soliariume.