2012 m. birželio 29 d., penktadienis
2012 m. birželio 17 d., sekmadienis
dvejonės
Reikia dar alaus... siekdamas skardinės pagalvojo jis.
Et, pavasaris, jau greitai vasara. Tokie išvažiavimai padažnės: gamta, palapinės, jūra, open air'ai. Su savo bičiuliais visad smagu. Bet būtų dar smagiau, jei šalia būtų ta, apie kurią jis tiek galvoja.
Jei jei jei... Magiškas žodis, kaip ir O, BET, TAČIAU... Jau kurį laiką galvoja apie tai kas dedasi jo gyvenime... Jautė tą sumaištį, ypač po netikėtos pabaigos su Ugne.
Ugnė buvo labai patraukli, turėjo nerealias lūpas ir tokio šelmiško patrakimo. Ji jau seniai jam prijautė. Simpatizavo jai ir jis, bet galvodavo, kad ji ne jo nosiai. Kai santykiai su Egle buvo jau baigti, jis pradėjo susitikinėti su Ugne. Nors jam vis kildavo dvejonių ir jis niekaip nesuprato kodėl jį traukia tokio tipo moterys. Ugnė nebuvo protinga bendrąja prasme, nors su ja būdavo beprotiškai smagu. Ji buvo visiška priešingybė Eglei: nuo išvaizdos iki pokalbių. Su Ugne viskas buvo kažkaip labai buitiška, paprasta ir aišku.
Tuo tarpu Eglė, buvo svajotoja, puikiai išsilavinusi, apsiskaičiusi, graži ir dar puiki kulinarė. Tokia mergina, kuri puikiai tiktų į žmonas, o bet kuri mama būtų laiminga turėdama tokią marčią.Jai nieko netrūko ir jiems buvo kartu gera. Seksas buvo neblogas, nors pagerėdavo išgėrus. Puiki krūtinė ir išpuoselėtas užpakaliukas. O svarbiausia, kad išorė puikiai derėjo su vidumi: ji buvo gudri ir puikiai sutarė su visais. Kita vertus, ta vidinė Eglės dalis ir pakišo koją jų santykiams. Santykiai pašlijo, ji neskyrė pakankamai laiko jam, o to jam ypatingai reikėjo. Matyt, čia tas vyriškasis pradas, dominuoti santykiuose. Tiesiog jam pradėjo trūkti JOS. Tokia tyli ir rami buvo pabaiga.
Ir čia atsirado Ugnė. Savo žavia šypsena privertusi jį užsimiršti, savo rūpestingumu užėmusi tą laiką, kurio jam trūko. Atrodė viskas buvo gerai, bet matyt nebuvo lemta. Ji pasikeitė. Paskutiniojo pokalbio metu ji metė jį ant žemės, taip skaudžiai, jog jis nesuprato kas įvyko. Viskas, baigti planai važiuoti atostogauti, baigti planai prie jūros. Girdėjo įvairių gandų, kalbų apie ją, bet niekas ir nesužinos visko. Paliks tai savo viduje, tol kol nebus skauda. Juk ji taip ir nepasakė kodėl viskas baigta.
Ką gi, reikėjo grįžti vėl prie to jau nusibodusio vienišiaus gyvenimo. Sunkiausia suprasti kaip gali taip skirtingai klostytis gyvenimas.. Jo moksliniai darbai, karjera ėjosi visai kitaip nei asmeninis gyvenimas. Vienoje pusėje tvarka, lūkesčiai ir ambicijos, kitoje chaosas, nežinia ir... ir laukimas... Nusprendęs, jog dabar bus kitaip, jis neskubės. Kantrybė yra daug stipresnė nei drąsa..
- Ei, Tomai! Paduok ir man skarbę. Šaukia Jonas.
- Pats pasiimk, veltėdi. Atšauna jis. Vat kur vyras, tas Jonas. Atrodo, jog jam nesvarbu. Nėra ir nereikia. Taip turėtų būti ir man.
Et, pavasaris, jau greitai vasara. Tokie išvažiavimai padažnės: gamta, palapinės, jūra, open air'ai. Su savo bičiuliais visad smagu. Bet būtų dar smagiau, jei šalia būtų ta, apie kurią jis tiek galvoja.
Jei jei jei... Magiškas žodis, kaip ir O, BET, TAČIAU... Jau kurį laiką galvoja apie tai kas dedasi jo gyvenime... Jautė tą sumaištį, ypač po netikėtos pabaigos su Ugne.
Ugnė buvo labai patraukli, turėjo nerealias lūpas ir tokio šelmiško patrakimo. Ji jau seniai jam prijautė. Simpatizavo jai ir jis, bet galvodavo, kad ji ne jo nosiai. Kai santykiai su Egle buvo jau baigti, jis pradėjo susitikinėti su Ugne. Nors jam vis kildavo dvejonių ir jis niekaip nesuprato kodėl jį traukia tokio tipo moterys. Ugnė nebuvo protinga bendrąja prasme, nors su ja būdavo beprotiškai smagu. Ji buvo visiška priešingybė Eglei: nuo išvaizdos iki pokalbių. Su Ugne viskas buvo kažkaip labai buitiška, paprasta ir aišku.
Tuo tarpu Eglė, buvo svajotoja, puikiai išsilavinusi, apsiskaičiusi, graži ir dar puiki kulinarė. Tokia mergina, kuri puikiai tiktų į žmonas, o bet kuri mama būtų laiminga turėdama tokią marčią.Jai nieko netrūko ir jiems buvo kartu gera. Seksas buvo neblogas, nors pagerėdavo išgėrus. Puiki krūtinė ir išpuoselėtas užpakaliukas. O svarbiausia, kad išorė puikiai derėjo su vidumi: ji buvo gudri ir puikiai sutarė su visais. Kita vertus, ta vidinė Eglės dalis ir pakišo koją jų santykiams. Santykiai pašlijo, ji neskyrė pakankamai laiko jam, o to jam ypatingai reikėjo. Matyt, čia tas vyriškasis pradas, dominuoti santykiuose. Tiesiog jam pradėjo trūkti JOS. Tokia tyli ir rami buvo pabaiga.
Ir čia atsirado Ugnė. Savo žavia šypsena privertusi jį užsimiršti, savo rūpestingumu užėmusi tą laiką, kurio jam trūko. Atrodė viskas buvo gerai, bet matyt nebuvo lemta. Ji pasikeitė. Paskutiniojo pokalbio metu ji metė jį ant žemės, taip skaudžiai, jog jis nesuprato kas įvyko. Viskas, baigti planai važiuoti atostogauti, baigti planai prie jūros. Girdėjo įvairių gandų, kalbų apie ją, bet niekas ir nesužinos visko. Paliks tai savo viduje, tol kol nebus skauda. Juk ji taip ir nepasakė kodėl viskas baigta.
Ką gi, reikėjo grįžti vėl prie to jau nusibodusio vienišiaus gyvenimo. Sunkiausia suprasti kaip gali taip skirtingai klostytis gyvenimas.. Jo moksliniai darbai, karjera ėjosi visai kitaip nei asmeninis gyvenimas. Vienoje pusėje tvarka, lūkesčiai ir ambicijos, kitoje chaosas, nežinia ir... ir laukimas... Nusprendęs, jog dabar bus kitaip, jis neskubės. Kantrybė yra daug stipresnė nei drąsa..
- Ei, Tomai! Paduok ir man skarbę. Šaukia Jonas.
- Pats pasiimk, veltėdi. Atšauna jis. Vat kur vyras, tas Jonas. Atrodo, jog jam nesvarbu. Nėra ir nereikia. Taip turėtų būti ir man.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)