Panelė K

Parašyta labai seniai:)

Tai prasidėjo prieš metus. Dabar sakau, kad tai kažkoks apsėdimas, pats save apsėdau Ja. Kalėdų vakarėlis gimtame mieste, kas galėtų būti nekalčiau? Ketinau net niekur neiti, pabūti su šeima. Bet... Bet sulaukiau poros pakvietimų baliavoti. Bruolis ištempė beveik jėga iš namų. Aš spėjau pasiruošti, pasipuošti. Šukuosena, naujas diržas, nauja maikutė su moterimi ant paveikslėlio. Mes pasirengę. Žinoma padarom apšilimą, būtinai reikia. Na nenorėjau ten eiti, bet tiek žmonių, vau, tikrai Kalėdos. Dauguma žmonių klube – pažįstami, draugai, buvę klasiokai, buvusios meilės-seilės. Na ir dalis nežinomų veidų, man taip patinka, nebūsi kaip šeimos tūse. Matau daug dailių mergaičių, daug. Na bet pradžia žinoma į barą.

Pasisveikinu su draugais, pašneku, ir pamatau Ją. Fyfa, bet gera. Daili. Na kaip, nėra aukšta, bet prie manęs gerai atrodytų. Vėliau, dėl to efekto, dailumo ir mažumo pavadinau Ją fėja.

Ji žiūri į mane, šypsosi. Geras ženklas. Pasveikinu su gėrimo taure, ji atsako tuo pačiu. Puiku, sekasi geriau nei loterijoj (nieko nesu laimėjęs). Bus geras vakaras. Čia yra ir Rita, bet tai kitas reikalas, prisiminus Kalėdas prisimenu panelę K.

Aš migruoju per stalus, su visais reikia pašnekėti, pasilabinti, sužinoti kas naujo. Na ir vieno perėjimo metu, susiduriu su Ja.

-Labas. – sakau aš.

-Labas!

-Aš Mindaugas.

-Aš Karolina.

-Ką tokia stebuklinga mergaitė veikia šitame mieste?

-Švenčiu Kalėdas!

Nuėjom pašnekėti. Blondinė, pasipuošusi, susitvarkiusi, gražiai šypsosi.Super. Rožinė spalva Jai tinka. Maloniai šnekame. Tik nesako iš kur, na bet netrunku išsiaiškinti – Ji iš Alytaus. Nėra toli. Bet dabar žinau – toli, per toli.

Žinoma apsikeičiam numeriukais. Na truputį supjaunu su Rita, o panelė K išvyksta man nespėjus atsisveikinti.

Praėjo daug laiko. Pirmą mėnesį susirašinėjom kaip įsimylėjeliai. Buvo super, taip ir jaučiausi. Antrą – panašiai, trečią – jau silpniau. Ji: „Pavydžiu tavęs nuo galvos iki pirštų galiukų“. Puiku. Bet TAI dingo.

Bet mes vis dar SUSIRAŠINĖJAM. VIS DAR. Jau daugiau kaip metai.

Dažnai sakau sau: užteks, tu Jos nepažįsti, kam tau Ji, jei dar nesusitikę. Ir kaskart nežinau ką atsakyti. Aš noriu. LABAI noriu. Bent kartą susitikti. Taip ir bus kažkada, gal netyčia kur klube, gal tyčia. Norėčiau, kad tada prieitų ir man pasakytų: Kur tu buvai? Aš tavęs pasiilgau...