do it

Kodėl nesidžiaugti ta laime, kurią gauni? Mano manymu, reikia naudotis proga; po šimto metų visi būsime mirę, ir niekas nebus svarbu. Todėl stenkimės išnaudoti laiką, kol galim. William Somerset Maugham. Jo knyga nėra ypatinga, bet tai turbūt geriausia citata iš visos knygos:) Ji labai tiko į mano dabartinių apmąstymų temą.

Juokinga apklausa būtų, jei paklausčiau savo draugų, ar dabar jaučiasi laimingi. Atrodo, kad kartais visi keistai panirę į laikiną būseną - lyg kažko lauktų... Geresnių laikų? Atlyginimo pakėlimo? Vasaros? TO ar TOS? Tinkamų aplinkybių? Gal ir pats kai kada esu tokioje būsenoje. Pats sau užduodu tuos klausimus ir gana dažnai. Tai man padeda sau įsispirti į užpakalį...:) tik pastaruoju metu strigau ties keletu dalykų, kurių tiesiog laukiu. Gal ne tiek kiek laukiu, kiek po truputį einu ties jais.. tik ne taip greitai kaip norėčiau.

Tai labai keista, nes manau, jog esu geras gyvenimo patarėjas. Kartais net manau, kad turiu teisę pasakyti žmonėms, kaip jie turėtų leisti savo gyvenimus. Nes aš žinau, kaip yra teisinga. Po paraliais, senais gerais laikais jau seniai būčiau karalius. Do it in the right way! Aišku, puikiai žinau, kad teisės nurodinėti neturiu, bet pasakyti, tai visada :D Ir čia žaibas trenkia per petį ir sako: Mindaugai, kai jau būsi pavyzdinis variantas, tada galėsi kitiems patarinėti:) gal ir tiesa..

Bet kokiu atveju, dažniausiai "patarimus" sakau tiems, kurie mano nuomone neišnaudoja, nesugeba išnaudoti arba neleidžia sau išnaudoti akimirkų, progų ir tinkamo momento. Tiek daug žmonių susensta įpareigoti pareigų, darbo, aplinkinių (net šeimos), draugų, artimųjų ar dar velniai žinia ko. Įpareigoja žmones tai, kas yra teisinga tavo paties ir tavo šeimos labui. Niekam nieko neprivalai. Nemaloniai pasijus, jei nepadarysi tos paslaugos? Būsi nemandagus, jei nenueisi ten? Mes nemokame sakyti ne, net jei mus tai apsunkina. Bullshit...

Reikia išnaudoti progas, kurias duoda mums gyvenimas. Reikia mėgautis akimirka, jaunyste, susižavėjimu, geru oru ar bet kuo, kad priverčia šypseną atsirasti tavo veide. Rytoj į darbą, tai negali eiti pasivaikščioti? Pažadėjai eiti į tėvo arklio brolio žmonos įkurtuves, tai negali pasiruošti savo šventei? Mes per daug teisinamės ir per mažai galvojam, o ką man padaryti, kad aš dabar būčiau laimingesnis, kad man nereikėtų persiplėšti per pusę ar dar bet ko, kas kelia stresą ir trumpina mūsų ir taip trumpus gyvenimus.

Pasivaikščiokim per lietų, nuvažiuokim iki draugų be progos, praleiskim savaitgalį kitam mieste, božolė ragautuvės? kodėl gi ne??? Net jei TU nemėgsti vyno :) kam tu dirbi, jei negali pradžiuginti savo namiškių ir kam tu leidi laiką ten, kur nenorėtum leisti. Kasdien TU gauni progų laimei, tai imk jas ir išnaudok. Kiekvieną dieną esi senesnis nei buvai, kiekviena proga, kurios atsisakei yra praleista proga. Ir progos ne visada mėgsta sugrįžti:)