2007 Borås, Švedija.
Skaityti visą istoriją.
Mes Rofios kambaryje, klausom muzikos, durniuojam. Jai labai patinka R&B, man irgi. Dainuojam sau balsu:D linksma. Kartais pakilnoju Feliksą, nors negražu sakyti, bet jaučiasi, kad jam trūksta tėčio. Ir kas keisčiausia, aš, būdamas tokio amžiaus, tokio būdo, galvoju apie tai. Kita vertus, mintis apie gyvenimą Švedijoje nelabai vilioja. Lengva galvoti kas būtų, jei būtų.
Rofios puseserė nueina į vonią, o Feliksas nubėga pas močiutę. Rofia staiga užšoka ant manęs. Net man tai netikėta. Šypsosi, pabučiuoja. Mmm... nuostabus vaizdas ir jausmas. Dar gera muzika... Kaip buitinis laiko reliatyvumo įrodymas. Jei paliesi ranka karštą keptuvę - minutė atrodys kaip visa amžinybė. O jei praleisi naktį su nuostabia moterimi, visa naktis atrodys kaip minutė.
Bildėdamas grįžta Feliksas, šiek tiek užpyksta, nes jam trūksta mamytės dėmesio. Grįžta ir puseserė. Metas važiuoti į miestą. Susirenkam daiktus, Rofia užmigdo Feliksą (tai užtrunka) ir keliaujam į miestą.
Net nesvarstom. Keliaujam į SWING. Dabar ten geriausi vakarėliai. Įdomu ar mano tarptautinė chebra bus ten. Na jie dažniau šeštadienį leidžia kitoje vietoje.
Atvykstam per anksti. Užeinam į apačioje esantį bariuką, kur Rofia sutinką vieną draugą. Jis prisijungia prie mūsų. Merginos trumpam pabėga, bet Rofia atsisveikindama pabučiuoja mane.
Jos nuėjus, tas draugas sako:
-Ha ir tu pasikabinai ant tailandietės merginos.
- Ta prasme užsikabinau? - Klausiu aš.
-Na jos TOKIOS nerealios lovoje!!!
-Aa, nežinojau. Mes tik neseniai susitikom vienas kitą.
-AAAA, palauk, pamatysi. Galvą pamesi.
Na leidžiu jam išsikalbėti. Na suprantu draugų kompanijoje kartais šį tą paplepėti ta tema, visi tai daro. Tačiau su ką tik sutiktu žmogum net neketinu leistis į tokius pokalbius.
Jos grįžta. Pasiimam alaus. Bus fainas vakaras, jau pradeda formuotis eilė, todėl kylam į viršų.
Iš esmės, neprisimenu kas buvo iki tol kol klubas prisipildė žmonių. Mus su Rofia spėjo nufotografuoti klubo fotografas. Na iškart priėjo prie mūsų. Atrodom įdomiai. Kažkaip išskirtinai. Tuo tarpu klube vyksta kažkoks R&B vakarėlis, nemažai žmonių. Šokam su Rofia ir jaučiuosi pasitikintis savimi, jaučiuosi gerai, jaučiuosi laimingai. Bet žinau, kad taip gyvenime retai būna. Todėl nujaučiu kažką. Nežinau ką.
Matau Rofios veidą pasikeičiantį. Prie jos prieina vidutinio ūgio švedukas. Kaip ir visi, sulaižytais plaukučiais, vienodais marškinėliais. Ir jie pradeda rėkti vienas ant kito. Viskas atrodo kaip sapne, noriu prieiti, bet man sulaiko jos pusseserė:
- Čia jis.
- Kas jis?
- Jis!!!
Ir tada supratau. Felikso tėtis. Jis nori iš Rofios atimti Feliksą. Dėl to ir pykstasi. Pagaliau jis nueina. Nežinau net ką daryti, bet Rofia pati prieina.
-Čia Jonas, jis nori atimti Feliksą.
-Čia Jonas, jis nori atimti Feliksą.
Vyrai nemoka guosti, bet aš pabandau - Viskas bus gerai, Tu Felikso motina, su Tavim jam bus geriausia - niekas iš Tavęs jo neatims. Mes apsikabinam.
Prireikia dar kažkiek laiko ir Rofia nusiramina, net vėl pradedam šokti. Kartais ji paima mano ranką ir pabučiuoja mane. Bet manęs neapleidžia mintis jog kažkas ne taip. Kažkas ne taip joje. Ir dar mane neramina kartas nuo karto prieinantys jos "draugai", kažkaip man nesuprantamai bendrauja. Bet gal mane apsėdo paranoja. Va čia dar gražiau, ji dingsta. Na man tikrai nepatinka likti klube vienam, nėra mano ispanų, nėra daugiau pažįstamų, tik ji ir jos puseserė.
Toliau dar gražiau, ima ir atsisėda prie kažkokių lochų. Net Švedijoj yra odeškinių skustom galvom. Na jau aš tai to nesiruošiu stebėti. Pamačiusi mane nebe linksmą, o susierzinusį, ateina ji. Bet ir tai gal puseserė pasakė.
- Kas yra, mažuti?
- Nieko, išeinu. - atsakau.
- Kur?
- Namo. Neketinu čia stebėti kaip Tu leidi laiką su kitais.
- Jie tik draugai, mane visada parveža namo.
- Na tai galėjai iškart pasakyti, kol aš čia stoviu vienas.
- Na jau vėlu, man reikės namo varyti, nuotaiką sugadino Jonas.
- Žinau, ne Tau vienai.
Apsikabinam ir aš išeinu. Nervina. Sunervino. Ji turės nemažai pasipasakoti. Galima leisti laiką ir su draugais, bet ne mane atsivedus į klubą vieną palikti. Plius, labai jau įtartini tie draugai. Gal pavydas kalba. Bet tebūnie, rytas už vakarą protingesnis. Pasiimu striukę ir nutariu dar žvilgtelėti į Rofią ir tada suprantu, kad rytojaus su ja nebus. Ji sėdasi ant kelių vienam iš gibonų.
Negaliu pasakyti, kad išmečiau ją greitai iš galvos. Niekada nesakiau jai, kad tai mačiau. Neseniai pažiūrėjau jos nuotraukas, turi jau antrą vaiką, mergaitę. Greitos tos tailandietės. Gerų prisiminimų daug, bet tai... Ne tik principų reikalas, savigarbos, pagarbos. Nesuprasiu. Tačiau mano mintys tęsti gyvenimą Švedijoje baigsis su mano bilietu namo.
Tačiau viena daina visada primins tai, kas buvo ir niekada nepasikartos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą